Kodėl žmonės užuot pasirinkę gražias, žinomas lankytinas vietas, traukia ten, kur traumos, slogūs išgyvenimai, suniokota gamta bei gyvenvietės? Keliauninkus būtų galima skirstyti į dvi grupes – įprastus turistus, į nelaimių vietas užsukančius tam, kad daugiau sužinotų apie ten įvykusias tragedijas, suvoktų jų priežastis bei pasekmes. Tuo tarpų „katastrofų turistai“ į nelaimių vietas keliauja specialiai. Jie siekia emocinio sujaudinimo, stipresnių išgyvenimų, o informacija, žinios apie nelaimes jiems ne tokios svarbios.
 |
| keo101 nuotr./Įranti klouno galva. Naujasis Orleanas |
Katastrofų kelionių pasiūlymus platinančios turizmo agentūros teigia, kad tokios kelionės yra skirtos tiems, kurių jau nebejaudina įprastos atostogos ir tiems, kurie apie nelaimes nori ne tik skaityti laikraščiuose, bet trokšta atsidurti pačiose įvykių vietose.Nors įvairių nelaimių vietos, pavyzdžiui Pompėja, buvo lankomos nuo seno, susidomėjimas katastrofomis paskutiniu metu vis didėja, o lankytinų vietų sąrašas nuolat pilnėja. Kelionių agentūros rengia specialius turus į nelaimių vietas, kviesdamos būtent „katstrofų turistus“, trokštančius stipresnių išgyvenimų ir sukrėtimų.
„Katastrofų turizmo“ lankytinas vietas būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Tai vietos, nukentėjusios nuo stichinių nelaimių – žemės drebėjimų, potvynių, vulkanų išsiveržimų, uraganų, klimato atšilimo ir pan. Žmonių sukeltos katastrofos - sprogimai, karo zonos, teroro išpuolių vietos, prie tokių objektų priskiriamos ir koncentracijos stovyklos, nuskendę laivai ir pan. Naujausios kryptys, atsirandančios „katastrofų turizmo“ žemėlapyje, – tai ekonominės krizės paveiktos vietos.
 |
| Fotolia nuotr./Gamtos stichijos |
Taip pat „katastrofų turizmu“ užsiimančios kelionių agentūros siūlo ir, pavyzdžiui „tornado gaudynes“, kurių metu keliausite ieškoti ir stebėti tornado. Jų pasiūlymų sąraše taip pat ir nelaimių inscenizacijos, atkuriant įvykius. Pavyzdžiui, jeigu norite išgyventi, kaip jautėsi žmonės lėktuve, besileidžiančiame Hudsono upėje Niujorke – prašom, jokių problemų. Tiesa, ne visos „katastrofų kelionės“ yra tik pramoginio pobudžio. Kai kurios kelionių agentūros siūlo ir prisidėti prie darbų, atkuriant nuo nelaimių nukentėjusias vietas, jose savanoriaujant.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Keleivinis lėktuvas Niujorke nusileido Hudsono upėje |
Regis, kad ir kokia baisi nelaimė kur nors nutiktų, kada nors ji gali tapti įdomia pramoga ar potyriu turistams, ieškantiems aštresnių pojūčių ir sukrečiančių išgyvenimų. Tačiau ar toks turizmas – finansinė parama nuo nelaimių nukentėjusioms vietoms ir jų gyventojams, ar dar vienas išbandymas ir nuolatinis priminimas apie praeities išgyvenimus ir nuostolius tų vietų bendruomenėms?
Pompėja, Italija
Viena seniausiai lankomų stichinių nelaimių vietų – Pompėja. Tai Italijos miestas, palaidotas 79-aisiais mūsų eros metais, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. Tuo metu žuvo mažiausiai 2000 žmonių, tačiau nelaimė buvo užmiršta iki pat 18 amžiaus, kada pradėti kasinėjimai Pompėjoje ir atskleistas nelaimės mastas.
 |
| Fotolia nuotr./Pompėja |
Šis Senovės Romos laikų miestas išlikęs būtent dėl to, kad buvo padengtas 4-6 metrų storio pemzos bei pelenų sluoksniu. Archeologai vis dar dirba Pompėjos griuvėsiuose, tačiau jau atkastos šventyklos, teismo rūmai, miesto vartai bei amfiteatras. Pompėjos griuvėsiai pateikia daug informacijos apie to meto gyvenimą.
Tai – viena iš populiariausių turistų lankomų vietų Italijoje, įtraukta į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą. Kasmet ten apsilanko apie 2,5 milijono turistų. Būtent turizmas yra pagrindinis pajamų šaltinis vietos gyventojams, kurių didžioji dalis dirba turizmo bei paslaugų sferose.
Naujasis Orleanas, JAV
Naujasis Orleanas buvo įkurtas įduboje, esančioje žemiau jūros lygio ir apsuptas upėmis bei ežerais. Be to, didesni bei mažesni uraganai čia kartas nuo karto „užsukdavo“ nuo seno. Taigi katastrofa, įvykusi siautėjant Katrinos uraganui nieko labai stebinti neturėjo, tačiau tragedijos mastas ir pasekmės šiurpino visą pasaulį.
Katrina nusiaubė Naująjį Orleaną 2005-aisiais. 80 procentų miesto buvo paskandinta ir nepataisomai suniokota. Luizianos valstijoje tada žuvo daugiau apie 2000 gyventojų, o išgyvenusieji prarado savo namus.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Naujasis Orleanas |
Naujasis Orleanas turistus traukė ir prieš nelaimę, nes jame gausu garsių šalies jazo klubų. Daugelis jų, beje, uraganą išgyveno ir tebėra traukos centras mieste. Taip pat beveik nenukentėjo ir prancūzų kvartalas, o Mardi Gras muzikos festivalis – vis dar vienas populiariausių pasaulio muzikos festivalių.
Tačiau prie šių populiarių lankytinų vietų ir renginių prisidėjo dar keletas. Turizmo agentūros organizuoja specialius turus į labiausiai nukentėjusias miesto dalis bei kapinės, kuriose palaidoti neidentifikuoti per nelaimę žuvusių žmonių kūnai.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Naujasis Orleanas ruošiasi atremti atogrąžų audros „Izaokas“ smūgį |
Fotografas Aric Mayer po katastrofos vyko fotografuoti į Naująjį Orleaną. Šiame video jis pasakoja apie savo pasiruošimą, galvojimus ir svarstymus, kaip reikės fotografuoti, bet kaip jis jautėsi dirbdamas įvykio vietoje.
Daugiau Aric Mayer fotografijų galite pamatyti čia.
Islandija
Ugnikalnis, sunkiai ištariamu pavadinimu – Eyjafjallajokull, Islandijoje išsiveržė 2010-aisiais kovo 20-tą dieną. Apie 500 ūkininkų ir jų šeimų narių iš aplinkinių teritorijų buvo evakuoti per naktį. Tačiau netrukus visi grįžo namo, šalies Civilinės apsaugos departamentui nusprendus, kad būti teritorijoje nėra pavojinga. Tačiau ugnikalniui su 20 kartų stiprensne jėga dar kartą išsiveržus po mėnesio, iš teritorijos buvo vėl evakuota 800 žmonių.
Iškart po pirmojo ugnikalnio išsiveržimo turizmo agentūros buvo pradėjusios siūlyti keliones į Islanadiją – iš arti pasižiūrėti į ugnikalnio išsiveržimo pasekmes. Tačiau keliones sustabdė pelenų debesis, paraližavęs lėktuvų skrydžius šiaurės ir vakarų Europoje.
Nuo to laiko Islandija traukia turistus ne tik dėl neįtikėtinai gražaus ir įspūdingo kraštovaizdžio, bet ir dėl Eyjafjallajokull ugnikalnio, prie kurio vyksta keliauninkai.
Haitis
2010-aisiais sausio 12-tą dieną Haitį sukrėtė 7 balų žemės drebėjimas. Teigiama, kad žemės drebėjimas vienaip ar kitaip paveikė apie 3 milijonus žmonių: apie 316 tūkstančių šalies gyventojų žuvo, dar 300 tūkstančių buvo sužeisti, o 1 milijonas prarado savo namus.
Pasaulis buvo sukrėstas tragedijos masto ir nemažai šalių įvairiais būdais padėjo Haičio gyventojams atsitiesti po nelaimės. Aukoti pinigai, gelbėtojų bei medikų komandos, inžinieriai bei kiti įvairių sričių specialistai vyko į Haitį padėti vietiniams. Per žemės drebėjimą nukentėjo ryšio sistemos, elektros tinklai, oro, žemės bei vandens transporto sistema, sugriuvo ligoninės, taigi gelbėjimo darbai vyko apsunkintomis sąlygomis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Haičio sostinė po žemės drebėjimo |
Po nelaimės patekimas į šalį buvo apribotas. Tačiau susidomėjimas kraštu ir noras viską pamatyti savomis akimis, masino turistus aplankyti Haitį.
Po žemės drebėjimo praėjus savaitei, internete didelio poliarumo sulaukė Khalido Mohtasebo video apie tai, kaip atrodo šalis ir kaip gyvena žmonės po nelaimės.
Maldyvai
Žemiausiai įsikūrusiai šaliai pasaulyje gresia paskęsti Indijos vandenyne. Manoma, kad šio amžiaus pabaigoje Maldyvų pasaulio žemėlapyje jau nebebus. Turistus vilioję įspūdingo grožio paplūdimiai, turkio žydrumo marios bei palmės nugrims į vandenyno gelmes ir bus lankomos nebent povandeninio pasaulio gyventojų.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Maldyvų prezidento ir ministrų kabineto susitikimas po vandeniu |
2004-aisiais šalis išgyveno tsunamį, o 2008-aisiais šalies prezidentas Mohamedas Našidas pranešė apie planus pirkti žemės už iš turizmo uždirbtus pinigus kitose valstybėse, pavyzdžiui, Šri Lankoje, Indijoje bei Australijoje ir ten perkraustyti Maldyvų gyventojus.
Tuo tarpu turistai skuba aplankyti šį įspūdingą kraštą, ir pasimėgauti jo teikiamomis pramogomis, kol dar ne per vėlu.
Bus tęsinys.
