Himalajų vakarinėje dalyje iškilęs Nanga Parbatas (8126 m) yra devintas pagal aukštį pasaulio kalnas. Tai viena sunkiausiai įveikiamų viršukalnių. Dėl praeityje įvykusių daugybės žūčių, Nanga Parbatas buvo pramintas „kalnu žudiku“.
Bandymai įkopti į viršūnę prasidėjo gana anksti. Dar 1895 m. anglo Alberto F. Mummery vadovaujama ekspedicija bandė pasiekti višūnę ir pakilo iki 7 tūkst. metrų ribos. Netrukus anglas su dviem palydovais, nuslinkus lavinai, žuvo ant Nanga Parbato šlaito.
 |
| Ernesto Markšaičio nuotr./Ženklas pakeliui į K2 bazinę stovyklą |
Pirmasis žmogus, pasiekęs viršūnę (1953 m. liepos 3 d.) buvo austras Hermannas Buhlis. Austras kopė vienas ir nenaudojo deguonies balionų. Iki to laiko, kol H.Buhlis įkopė į viršūnę, ant Nango Parbato šlaitų jau buvo žuvęs 31 alpinistas. O pats H.Buhlis žuvo 1957 m. birželio 27 d. nukritęs nuo karnyzo, kai bandė įkopti į Čogolisos (7665 m – 36 pagal aukštį kalnas pasaulyje) viršūnę. Jo kūnas niekada taip ir nebuvo surastas.
1984 m. į Nanga Parbatą įkopė pirmoji moteris – prancūzė Lilliane Barrard (1986 m. žuvo leisdamasi nuo K2 viršūnės).
Nors Nanga Parbato viršūnę kiekvienais metais bando pasiekti ne tiek ir mažai alpinistų, lietuviai iki šiol joje dar nėra buvę. Saulius Damulevičius ir Ernestas Markšaitis bandys tapti pirmaisiais tautiečiais, įkopusiais į „kalną žudiką“.
Abu lietuviai prisijungė prie tarptautinės ekspedicijos, kurioje susirinko alpinistai iš Lenkijos, Rusijos, Ažerbaidžano, Lietuvos, Kanados, Ukrainos, Bulgarijos ir Latvijos (šiuo metu į Nanga Parbatą, oficialiais duomenimis, bando įkopti mažiausiai aštuonios ekspedicijos). Iš viso komandą sudaro 19 alpinistų.
 |
| Ekspedicijos puslapio socialiniame tinkle „Facebook“ nuotr./Į Nanga Parbat kopsiantys tarptautinės ekspedicijos nariai |
Planuojama, kad birželį prasidėjusi ekpedicija, baigsis liepos mėn.
Komandos narių sąrašą rasite čia.
Abu ekspedicijoje dalyvaujantys lietuviai yra patyrę alpinistai. Saulius Damulevičius yra Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas, yra įkopęs į kelias 7 tūkst. metrų viršijančias viršukalnes.
 |
| Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Saulius Damulevičius |
Apie Ernesto Markšaičio nuotykius kalnuose 15min.lt savo skaitytojams pasakojo ne kartą (žr. susijusius straipsnius).
2011 m. Ernestas sėkmingai vadovavo lietuvių alpinistų grupei, su kuria įkopė į aukščiausią Šiaurės Amerikos viršūnę Denali (6194 m.). Visa grupė viršūnę pasiekė dešimtą kopimo dieną. Vėliau lietuviai sužinojo, kad jų rezultatas pagal masiškumą ir greitį per visą Denali istoriją buvo penktas!
Pernai Ernestas bandė įkopti į antrą pagal aukštį ir vieną sudėtingiausių pasaulio viršukalnių K2 (8611 m). Jei jam būtų pavykę, E.Markšaitis būtų tapęs pirmuoju lietuviu, pabuvojusiu viršūnėje.
 |
| Abdul Rafey Khan/wikipedia.org nuotr./„Kalnu žudiku“ pramintas Nanga Parbatas |
Viršūnės Ernestas nepasiekė, tačiau jis tapo pirmuoju žmogumi pernai visame regione įveikusiu 8 tūkstančius metrų virš jūros lygio. Tai jis padarė vienas, kovodamas ne tik su vėju, sniegu ir saulės šviesa, bet ir su savimi. Po 36 valandas trukusio žygio į greta K2 esančią Broad Peak (8051 m) viršukalnę, vietiniai jį praminė „tigru“.
Apie Ernesto nuotykius keliaujant į Broad Peak viršūnę skaitykite čia.
E.Markšaitis taip pat dalyvavo šiemet tragiškai pasibaigusioje ekspedicijoje į Les Droites viršūnę Alpėse. Šioje kelionėje žuvo du lietuviai, keliavę kartu.
 |
| Alpinistas Ernestas Markšaitis |
Lietuviai kopė Les Droites viršūnės (Monblano kalnų masyvo) šiaurine siena Prancūzijoje, kai sausio 31 d. juos užklupo pūga. Po paskutinio kopimo į čia pat esantį Šamoni miestelį sugrįžo 5 asmenys – vienas sugrįžo pats, o 4 asmenys buvo parskraidinti gelbėtojų malūnsparniu.
Dar trys alpinistai liko kalnuose. Vienas iš dingusių lietuvių po kiek laiko buvo išgelbėtas. Dar dviejų išgelbėti nepavyko. Jie žuvo.
Nuo 2007 m. Ernestas kalnuose jis apsilanko 5-7 kartus per metus. Kopia techninius ir aukštuminius maršrutus.
