Su gruzinais gerai sutariame nuo senų laikų, į Turkiją, Italiją, Prancūziją, Ispaniją, Graikiją keliaujame atostogauti, į Didžiąją Britaniją ir dabar jau į Vokietiją vykstame uždarbiauti, Serbija ir Rusija lietuviams asocijuojasi su žūtbūtiniais mūšiais krepšinio aikštelėje ir ne tik. Dabar turime gerą progą pažvelgti į dar vieną krepšinio nykštukę, kuri taip skiriasi, o kai kuriais atvejais labai panašėja į Lietuvą. Tai Makedonija.
Apie makedonus, jų valstybę, kultūrą, santykius su kaimynais ir mus valdančius stereotipus kalbamės su 15min rubrikos „Pasaulis kišenėje“ autoriumi, Makedonijoje gyvenusiu ir savanorišką darbą dirbusiu žurnalistu Tomu Marcinkevičiumi.
Užrašas ant makedonų marškinėlių – „Velniop Graikiją“
Kai makedonai šiame Europos krepšinio čempionate Lietuvoje įveikė graikus, Balkanų šalies gatves užplūdo euforijos apimti sirgaliai ir šventė net tie, kurie nesidomi krepšiniu. Pirmoji pergalė prieš Graikiją oficialiose varžybose Makedonijai reiškė ne tik pergalę prieš pasaulio krepšinio grandę, tačiau ir prilygo nacionalinei šventei. Nuo pat Makedonijos respublikos įkūrimo Graikija pyksta už pasisavintą istorinių žemių pavadinimą, vėliavą ir blokuoja skurdžios valstybės planus bei viltis įsilieti euroatlantines organizacijas. Tad laimėtas krepšinio mačas bei patekimas į ketvirtfinalį makedonams tapo visai nemažu akmeniu, įmestu į pietinių kaimynų daržą.
Metus Balkanuose praleidęs T.Marcinkevičius plačiau pasakoja apie tokios nesantaikos atsiradimą, priežastis, vėliavos ir valstybės pavadinimo reikšmę:
„Praeito šimtmečio pabaigoje Makedonija, atsiskyrusi nuo Jugoslavijos, susigrąžino „savo pirmąją“ vėliavą – vadinamąją „Verginos saulę“, Aleksandro Makedoniečio simbolį (analogija Lietuvoje galėtų būti Vytis/Gedimino stulpai). Nuo dabartinės vėliavos ji skyrėsi tuo, kad turėjo 16 trumpų spindulių ir labai nepatiko graikams.
Prisidengdami, o gal iš tikrųjų bijodami to, kad naujoji valstybė pradės reikalauti Graikijos teritorijų ar bent jau išskirtinių teisių Graikijos teritorijoje gyvenantiems slavams, jie pareikalavo pakeisti vardą ir vėliavą. Makedonijai nesutikus, graikai pradėjo porą metų trukusį ekonominį embargą, kuris dar labiau nuskurdino ir taip ne pernelyg turtingą šalį.
Vėliau buvo pasiektas susitarimas, kad Makedonija pakeis savo vėliavą į dabartinę, mano nuomone, labai gražią geltoną saulę raudoname fone su aštuoniais plačiais spinduliais, o prie vardo prirašys FYRO – Former Yugoslavian Republic of (liet. – Buvusi Jugoslavijos respublika)“, – trumpą graikų ir makedonų santykių istoriją nupasakojo Tomas.
M.Podniecės nuotr./Makedonijos respublikos vėliava |
Vis dėlto graikų ir makedonų nesutarimai siekia senus laikus ir taip lengvai, vien simbolikos pokyčiais jų neišspręsi. Makedonai šalies viduje toliau naudoja Verginos saulę, save vadina tiesiog Makedonija, nešioja marškinėlius su užrašais „Fuck Greece“ (Velniop Graikiją) ir vykdo kampaniją, nukreiptą prieš kaimynų vykdomą politiką – „Don't You FYRO Me“.
Graikai, savo ruožtu Salonikuose didelėmis raidėmis užrašę „Makedonija yra Graikijoje!“, vetuoja Makedonijos narystės NATO ir ES siekius, ir toliau „ieško kelių problemai spręsti“.
Žinant visą tai nenuostabu, kad visus makedonus apėmė begalinis džiaugsmas krepšinio čempionate nugalėjus Graikiją ir daug toliau turnyre nukeliavus nei didieji kaimynai.
Makedonų įvaizdis Balkanų pusiasalyje
Tarp visų Balkanų tautų makedonai turi labiausiai atsipalaidavusių žmonių etiketę:
„Makedonija yra panaši į Pietų Italiją. Jie linkę atidėlioti ir vilioti, daug besišypsantys, smagūs, rengiasi ryškiai, buriasi į bendruomenes (o tai atneša ir gero, ir blogo – visuomet sulauksi pagalbos, bet viešoji moralė spaudžia kokius tris kartus labiau nei Lietuvoje). Geria daug kavos, rūko, šneka garsiai ir daug, bet tikrai asmeninius dalykus slepia giliai viduje“, – pietietišką temperamentą ir Balkanuose vyraujančius stereotipus apie makedonus išvardijo T.Marcinkevičius.
Kad ir kaibūtų, metus vienoje skurdžiausių Europos valstybių praleidęs žurnalistas negaili gerų žodžių Makedonijai.
„Mano nuomone, Makedonija – išlikusi viena autentiškiausių, vakarietiškumo menkai paliestų, osmanų įtakoje tebegyvenančių Balkanų valstybių. Kalnai, seniausias Europoje (net neledyninės kilmės) Ohrido ežeras ir dauk kitų gamtos stebuklų. Taip pat nemažai istorinio palikimo, išlikusių tvirtovių, cerkvių ir vienuolynų. Makedonijoje skanus maistas, saulėje viskas gerai noksta, auga ir tabakas. Geras makedoniškas vynas, „Tikveš“ vyninė didžiausia Balkanuose, gaila, kad į Lietuvą jis importuojamas net mažiau, nei bulgariškas. Apskritai kultūra kaip tokia, atskira nuo Jugoslavijos, dar tik kuriasi“, – įspūdį apie šalį apibendrina Tomas.
Krepšinio šalis ir panašumai su Lietuva
Krepšinis į Makedoniją atkeliavo iš buvusios Jugoslavijos. Netgi ir dabar dar Makedonijos komandoje žaidžia žaidėjų su serbiškų pavardžių galūnėmis „ič“, kai tradicinė makedonų pavardė baigiasi „ski“. Šiame Europos čempionate vienas rinktinės lyderių taip pat turi pavardę su serbiška galūne – tai Pero Antičius.
FIBA/Liusjeno Kulbbio nuotr./Pero Antičius (su kamuoliu) |
Vis dėlto makedonai pastaraisiais metai kuria savo atskirą nuo serbų ir kitų Balkanų šalių krepšinio istoriją, o šis komandinis sportas vis labiau populiarėja šalyje. Makedonija net tapo antrąja valstybe Europoje po Lietuvos, kurioje didžiausias procentas gyventojų mėgėjiškai ar profesionaliai žaidžia krepšinį. O tai akivaizdžiai po truputi pradeda duoti rezultatų.
Iš buvusios Jugoslavijos ištrūkusiai Makedonijai, nuolat kovojančiai dėl savo teisių su kaimyne Graikija, krepšinis gali tapti tokiu pat pasipriešinimo, tautiškumo ir pasididžiavimo savo šalimi židiniu, kaip ir Lietuvoje.
Daugiau pasakojimų apie Makedoniją ir šios šalies žmones galite rasti T.Marcinkevičiaus istorijose iš Balkanų, rubrikoje „Pasaulis kišenėje“.