Prieš prasidedant pigių skrydžių erai Praha buvo stotelė, kurioje buvo privalu sustoti bene kiekvienam, autobusu vykstančiam į Vakarų Europą. Karolio tiltas, Senamiesčio aikštė, Astronominis laikrodis – lėkte prabėgus šias vietas prie Čekijos sostinės būdavo padedamas pliusas – „aplankyta“ – ir važiuojama toliau – į Paryžių, Barseloną ar Romą.
Neišvengiamai pradedant kalbėti apie Čekiją reikia paminėti jos alų – šalyje jo gaminama daugiau nei 470 rūšių. Tik gal vakare jo nemaišykite su absentu, kurio spalvingų reklamų turistams pilna kas antrame bare. Kaip sakė baro „Absentherie“, kuriame galima įsigyti net ir kavos ar ledų su absentu, barmenas, nuo žaliojo gėrimo haliucinacijų gal ir nebus, tačiau pamaišius jį su alumi vietoj žalių fėjų ir Hemingvėjaus vaiduoklio ryte sulauksite plyštančios galvos.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Alus ir absentas |
Bevaikščiojant po Prahą sunku nesutikti, kad Čekijos sostinėje yra bene didžiausia koncentracija fantastiško grožio pastatų. Atrodo, kad kiekvienas pastatas – tarsi mažutis muziejus, parodą surengęs ant savo lauko sienų.
Kai gyveni įspūdingos architektūros ir istorijos mieste, kiekviena diena gali virsti švente. Sunku skųstis nuobodžia rutina, kai užtenka tik pakelti akis ir atidžiau apžiūrėti šimtus kartų praeitą pastatą, kad pastebėtum kruopščiai apgalvotas dekoro detales ir iki viršutinių aukštų nuvinguriavusius ornamentus bei skulptūras.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Pastatų fasadai |
Prahos gyventojai moka švęsti kiekvieną dieną. Ir tomis šventėmis moka dalintis su visais aplinkiniais – ne be reikalo miestas garsėja kaip nesiliaujančių festivalių sostinė. Klasikinės, pop, roko, džiazo muzikos, filmų festivaliai, garsiausių pasaulio atlikėjų koncertai, mugės, užtvindančios pagrindinę senamiesčio aikštę mažytėmis užeigėlėmis ir suvenyrų parduotuvėlėmis, marionečių, mados, fotografijos, komiksų, teatro ir net kanapių festivaliai – kiekvienas atras sau tinkamą renginį.
Šiemet Praha į savo galingą festivalių sąrašą įtraukė dar vieną – keturias dienas vykęs Šviesos festivalis sutemus istorinį miestą transformuodavo į šviesos, idėjų ir kūrybingumo sostinę. Senamiesčio aikštėje atsirado metalinis kubas, kuriame muzikos ir prožektorių simbiozė nukėlė į kosminį laivą. Karlovo tiltas, kasdien apžiūrinėjamas tūkstančių turistų, naktimis pats pradėjo stebėti žmones – abiejuose jo galuose mirksėjo po milžinišką akį. Laboratorijos, bibliotekos, pakrantės, bokštai, kiemeliai, patiltės, užkaboriai – visur buvo galima rasti šviesos instaliacijų, kurios nušvietė ir taip įsimintinas Prahos naktis.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Šviesų festivalis |
Ką verta aplankyti Prahoje:
Senamiesčio aikštė. Pilna restoranų, žioplinėjančių turistų, kokios nors tuomet vykstančios mugės (netrukus – jau ir kalėdinės!) dalyvių, prekiautojų suvenyrais ir šurmulio – joje bent trumpai apsilankyti ne tik būtina. Ne tik būtina, bet ir neišvengiama – benardžiojant senamiesčio gatvelėmis ir pasukę ne į tą pusę jūs ne kartą ir ne du grįšite į ją.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Senamiesčio aikštė |
Joje yra ir Astronominis laikrodis, kuris ne tiek įspūdingas, kiek paprasčiausiai garsus. Tikriausiai reikia kartą pamatyti jo nedidelį pasirodymą, kuris rengiamas kas valandą nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro. Tačiau tuomet juo pasigrožėti trukdo šimtai turistų, iškėlusių rankas su telefonais į viršų, aplink nardantys kišenvagiai ir palengva apimantis juokas iš visos masinės psichozės. Geriau patyrinėkite laikrodį ir jo visus kalendorius pasibaigus jo poros minučių šou su 12 apaštalų.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Astronominis laikrodis |
Prahos pilis. Patarimas – vykite į ją kuo anksčiau ryte. Taip ne tik išvengsite didžiausių turistų srautų, bet ir galėsite pasigėrėti bundančios Prahos panorama. Bene geriausia vieta pradėti – Strahovo vienuolynas, nuo kuro atsiveria pasakiški vaizdai.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Prahos panorama |
Nuo jo eidami link Pilies stabtelkite prie barokinės Loretos bažnyčios ir vienuolyno. Legenda pasakoja, kad 27 joje esantys varpai skamba neturtingos našlės vaikams, kurie vienas po kito mirė nuo maro. Pilies komplekse būtinai įkiškite galvą į gotikinę šv.Vito katedrą, o vėliau apžiūrėkite įspūdingas chimeras ir mozaikas jos išorėje.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Šv. Vito katedra |
Nepraleiskite progos pamatyti ir simbolišką ceremoniją – rūmų sargybinių pasikeitimą. Kas valandą pasikeičia prie įėjimo budintys sargybiniai, o lygiai vidurdienį keičiasi visa pamaina.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Sargybinių pasikeitimas |
Kvapą užgniaužia vaizdai už Karališkojo sodo sienos – rudenį auksu nuspalvinta Praha atsidūrė raudonų ir geltonų lapų rėmuose. Tačiau neabejotinai panorama ir beveik miesto centre auginamos vynuogės (kurių vyno čia pat galite ir paragauti) privers išsižioti bet kuriuo metų laiku.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Karališkasis sodas |
Prahos pasažai. Populiarūs prekybos centrai Prahoje – senamiestyje tarp kitų pastatų pasislėpę kelių aukštų pasažai, kurių labirintuose gausu restoranų, kavinių, parduotuvių, barų, kino teatrų, naktinių klubų. Tačiau labiau nei jie žavi pasažų sienos, papuoštos mozaikomis, ornamentais, senoviniais laikrodžiais ir statulomis. Bene žymiausias pasažas – Art Nouveau stiliaus „Lucerna Palace“, kuriame galima rasti ir šokiruoti mėgstančio Čekijos menininko Davido Černy skulptūrą – ant apversto žirgo sėdintį buvusį Čekijos karalių.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Prahos pasažai |
Karolio tiltas. Kaip ir Senamiesčio aikštėje, čia nesitikėkite lengvo pasivaikščiojimo – pėsčiųjų eismas labiau primena Kaziuko mugės įkarštį nei idilišką pasivaikščiojimą senoviniu tiltu.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Karolio tiltas |
Kas kelis metrus tiltas nusėstas papuošalų, paveikslų, suvenyrų pardavėjų, dailininkų, karikatūristų ir muzikantų. Tik nepamirškite bespoksodami į juos ir į šiurpokas skulptūras iš abiejų tilto šonų laikyti rankinės šalia – žioplinėjančių apsalusių turistų pilna vieta yra kišenvagių rojus.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Karolio tiltas naktį |
Valenšteino rūmų sodas. Iš jaukių siaurų Prahos gatvelių pasukus į Valenšteino rūmus, galima patekti į didingą XVII amžiaus sodą. Vienus sužavės Senovės Graikijos dievų skulptūros, kitus – įspūdingo dydžio stalaktitų urvus primenanti siena, kurioje galima rasti būtų ir nebūtų gyvūnų atvaizdų, trečius – palaiminga ramybė, kurią vainikuoja laisvai po sodą vaikštinėjantys povai.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Valenšteino rūmų sodas |
Žydų kvartalas. Jame – seniausia Europoje sinagoga, pastatyta 1270 metais, seniausios žydų kapinės, kuriose mirusieji palaidoti keliais aukštais (vietomis – net 12!), kadangi žydai negalėjo atgulti amžino poilsio niekur kitur. Laikoma, kad tai vienos labiausiai užgrūstų kapinių – jose yra apie 12 tūkst. antkapių ir apie 100 tūkst. žmonių palaikų. Adolfas Hitleris norėjo paversti Prahos getą „Išnykusios rasės muziejumi“. Stiprios rasės išnaikinti jam nepavyko, tačiau Josefov kvartalas tapo muziejumi po atviru dangumi.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Žydų kvartalas |
Alfonso Muchos ir Franzo Kafkos muziejai. Vieni iškiliausių Čekijos menininkų – rašytojas Franzas Kafka ir tapytojas bei dizaineris Alfonsas Mucha. Abiejų jų kūrybai skirti nedideli, bet įdomūs muziejai, kuriuose – nuo menininkų asmeninio gyvenimo detalių iki geriausių kūrinių ekspozicijų. Eidami į Kafkos muziejų negalėsite nepastebėti dar vienos „šokiruojančio meno“ skulptūros – dviejų nuogų vyrų, besišlapinančių ant Čekijos. Beje, abu muziejai bendradarbiauja, tad lankydamiesi viename galite iškart įsigyti bilietą į kitą muziejų su didele nuolaida.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Skulptūra prie Kafkos muziejaus |
Kampa sala. Pailsėti ir atitrūkti nuo darbu ir patys vietiniai Prahos gyventojai keliauja į Kampa salą vakariniame Vlatvos upės krante, kurioje ramybės pasisemti galima iš toliau stebint perkrautą Karolio tiltą ir idilišką Prahos peizažą. Kampa parke, kuriame niekad netrūksta žmonių, tačiau nesijaučia šurmulio, yra ir modernus meno muziejus. Šalia jo – milžiniški to paties D.Černy šliaužiojantys kūdikiai be veidų, pakrantėje rasite ir šviečiančių pingvinų eilę.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Kampa sala |
Kiek paėjus verta pamatyti tebesitęsiančią bitlomaniją Prahoje – spalvingą Johno Lennono sieną, išmargintą jo dainų žodžiais, piešiniais, muzikanto portretais, palinkėjimais, troškimais, meilės prisipažinimais ir piešiniais.
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Johno Lennono siena |
Paskutiniai patarimai:
Be jokių kalbų – AVĖKITE PATOGIUS BATUS. Net ir skaudančiomis kojomis nesinorės lįsti į metro ir palikti įspūdingus vaizdus virš galvos (nors kita vertus – tramvajų išbandyti galima ir įvertini, ar tikrai jo mums reikia Vilniuje). Be to, pėsti eidami nuo taško A iki taško B neabejotinai atrasite dar keliolika dėmesio vertų objektų.
Pasiruoškite atsargines fotoaparato baterijas. Begalė pastatų tiek senamiestyje, tiek naujamiestyje atrodys verti kadro – o juk kam save stabdyti?
Pamirškite dietas. Čekai negali pasigirti sveika virtuve, tad pasiryžus maitintis čekiškais patiekalais reikėtų susitaikyti su mintimi, kad guliašą kirsite su balta duona ir be daržovių.
Jeigu norite savaitgalio Prahoje, „Air Lituanica“ į ją skraidina penktadienio rytais ir į realybę iš pasakų miesto grąžina sekmadieniais. Šių kelių dienų nepakaks ištyrinėti miesto, bet tikrai pakaks jį pamilti ir pasižadėti grįžti dar kartą.