Prekyvietėse pardavėjai nebe tokie aktyvūs – vangiai siūlo savo prekes. Jau pavargę, jau nemažai pardavę ir nebe taip besirūpinantys verslu. Mieliau lošia kortomis, žiūri televizorių ar šnekučiuojasi su sėbrais prekybininkais, palikusiais savo krautuvėles be priežiūros.
„Mano viešbutis – lyg vaiduoklių namas. Ten beveik nelikę jokių žmonių, tik keli vokiečiai senjorai, su kuriais vakar iki vėlumos žaidžiau kortomis,“ – guodžiasi gruzinas Anatolijus.
Kurortus palieka ne tik turistai, bet ir ten dirbantys turkai, žiemai grįžtantys į savo gimtuosius miestus, į savo namus, ten praleisti žiemą ir pailsėti.
 |
| B. Tilmantaitės nuotr./Antalija |
Lyg paskutiniai paukščiai, užsilikę ir dar neišsiskraidę, aplankom Turkijos pietvakariuose esančią Antaliją, Alaniją, Pamukalę, Hierapolį, šiltuosius Kleopatros baseinus ir kiek vėsesnius Žaliuosius ežerus.
Antalija – didžiausias Turkijos kurortas ir vienas labiausiai lankomų miestų pasaulyje. Daugiausiai čia ir į visą Turkiją atvyksta keliauninkų iš Vokietijos. „Nemažai atkeliauja ir lietuvių turistų“, – sako turkas Aidin. „Atrodo, neblogai jūs ten gyvenat, kad galit sau leisti tokias atostogas“, – priduria.
Už pustrečio šimto kilometrų į šiaurės vakarus nuo Antalijos, Pamukalė pasitinka su žiemos užuomina – baltu, tolumoje stūksančiu kalnu, vadinamu „vatos pilimi“. Lyg sniegu padengta kalva – iš tikrųjų visai ne snieguota. Čia tekanti upė suformavo baltas karbonato mineralų terasas, kuriose galima pabraidyti ir pasimaudyti.
 |
| B. Tilmantaitės nuotr./Pamukalė |
Jei ne šiose terasose, tai tuomet Kleopatros baseinuose, esančiuose visai priepat, paplaukioti tiesiog būtina. Sakoma, kad čia maudėsi ir savo grožį taip puoselėjo pati Kleopatra. Vandens temperatūra baseine ištisus metus yra 36, 6°C. Jame gausu hidrokarbonato, sulfato bei anglies dioksido. Tokiame vandenyje sveika ne tik maudytis, bet ir jį gerti. „Iš baseino išlįsite 10 metų jaunesni“, – juokauja turkas Aidin.
 |
| B. Tilmantaitės nuotr./Kleopatros baseine |
Atjaunėję ir pailsėję, pasižvalgę po Hierapolį, graikų-romėnų ir Bizantijos senovinį miestą, pastatytą netoli šiltųjų Pamukalės versmių, paliekam jau snūduriuojančią Turkiją. Išvykus paskutiniams keliauninkams, lieka tušti kurortai su lyg raketomis į dangų besistiebiančiais minaretais, saugosiančiais miegą. Atrodo, vos kas – šaus į viršų ir neliks nieko, tik mieganti Turkija.
