Jei Vyriausybė patvirtins Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus inicijuojamas pataisas, dirbti gidu norinčiam asmeniui tereikės apie savo teikiamas paslaugas informuoti Valstybinį turizmo departamentą ir jis iš karto galės pradėti veiklą.
Nors ministerija tikina, kad permainos duos naudos visai turizmo rinkai, švelnesnis gidų veiklos reguliavimas sukėlė nerimą gidų bendruomenėje. Pasak Lietuvos gidų sąjungos prezidento Lino Daubaro, motyvuodami, kad liberalizuoja verslo sąlygas, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus darbuotojai tiesiog stengiasi palengvinti sau darbą.
„Jie stumia tą pataisą, teigdami esą gidams bus lengviau dirbti, nes nereikės 30 dienų laukti, kol jie išduos gido pažymėjimą. Bet niekur nenurodyta, kad negalima pažymėjimą išduoti per dieną. Jie patys susigalvojo ilgesnį terminą ir dabar prieš jį kovoja. Jei nugalės – nieko nebereikės dirbti, už nieką nereikės atsakyti. O etatų mažinti nežada, – piktinosi gidų sąjungos vadovas. – Tarnautojų vienintelis argumentas: „Vyriausybė įsipareigojo mažinti naštą verslui“, tad reikia taip padaryti ir užsidėti pliusą. Statistika tokia: per metus buvo išduota 180 tūkst. verslo liudijimų, o gidų pažymėjimų – 355“.
Turizmo politikos skyriaus darbuotojai tikino su gidų bendruomene aptarę rengiamas pataisas. Šių susitikimų dėka rengiamose pataisose buvo nuspręsta palikti kvalifikacinį reikalavimą. Dabar galiojančiame Turizmo įstatyme nurodoma, kad gidas yra fizinis asmuo, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, t.y. moka bent vieną užsienio kalbą, yra išklausęs gidų kursus (ne mažiau nei 250 val.), taip pat yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą.
„Atrodo, jog šie reikalavimai pataisose bus palikti. Pavyko įrodyti, kad tai būtina“, – pasiekta pergale džiaugėsi L.Daubaras, anksčiau išreiškęs susirūpinimą, jog po nemokšiškai parengtų Turizmo įstatymo pataisų gidais galės dirbti savamoksliai neprofesionalai.
Ministerija: niekas iš esmės nepasikeis
Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vadovė Laura Čepukaitė užtikrino, kad bet kas tapti gidais tikrai negalės.
„Valstybinio turizmo departamento tinklapyje bus skelbiamas gidų sąrašas. Šiuo metu po susitikimo su gidų atstovais yra rengiamas Turizmo įstatymo pakeitimas, kuriame planuojama įtvirtinti, kad neliks gido pažymėjimo išdavimo, bet gidas prieš pradėdamas veiklą Valstybiniam turizmo departamentui privalės pateikti pranešimą su papildomais dokumentais (patvirtinančiais kvalifikaciją ir t.t.) apie gido paslaugų teikimą“, – teigė L.Čepukaitė.
Pasak jos, tokie pokyčiai palengvins verslo pradžią žmonėms, kurie nori pradėti dirbti gidais. „Mes matome realią naudą turizmo rinkai – asmeniui nereikės 30 dienų laukti, kol bus išduotas pažymėjimas, o jis veiklą galės pradėti vykdyti jau kitą dieną po pranešimo pateikimo Valstybiniam turizmo departamentui, nebeturės mokėti 12 Lt rinkliavos valstybei už pažymėjimo išdavimą. Tuo tarpu išliks visi gido kvalifikaciniai reikalavimai“, – sakė Ūkio ministerijos atstovė.
Pirmiau panaikins pažymėjimus, o po to sukurs sistemą
Gidų sąjungos nariai sutinka, kad popierinis gido pažymėjimas XXI amžiuje nebėra būtinas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog anksčiau galiojusi pažymėjimų sistema naikinama dar nesukūrus jai alternatyvos.
„Turizmo politikos skyriaus darbuotojai sako, kad gido pažymėjimo funkcijas atliks registracija jų sistemoje. Bet, kiek žinau, dar nėra sukurta sistema, kur būtų galima užsiregistruoti. Mano akimis, pirmiausia reikėtų sistemą turėti, o tuomet jau naikinti pažymėjimus. Jei bus padaryta atvirkščiai, turėsime mėnesį, kelis, o gal net ir metus chaoso“, – įsitikinęs Lietuvos gidų sąjungos prezidentas.
Turizmo politikos skyriaus darbuotojai sako, kad gido pažymėjimo funkcijas atliks registracija jų sistemoje. Bet, kiek žinau, dar nėra sukurta sistema, kur būtų galima užsiregistruoti.
Jis atkreipė dėmesį dar vieną problemą, su kuria susidurs gidai, kai nebeliks veiklos pažymėjimų. Gidai nebegalės teikti savo paslaugų kitose šalyse.
„Dabar situacija tokia: kaip Europos Sąjungos piliečiai mes, gidai, turime teisę dirbti kitose šalyse. Norėdami tai daryti, pildome oficialią deklaraciją ir siunčiame duomenis apie save: būtina nurodyti vardą, pavardę, išsilavinimą ir pan. Viena grafa reikalauja nurodyti savo šalyje išduoto gido pažymėjimo numerį. Ką turėsime nurodyti, kai bus panaikinti gido pažymėjimai? Atrodo, formalus reikalavimas, bet iš esmės užkertamas kelias profesionalams gidams dirbti ne Lietuvoje“, – sakė L.Daubaras.
Suprasdama, kad ministerija greičiausiai nebekeis planų ir panaikins iki šiol veikusią gidų pažymėjimų sistemą, Lietuvos gidų sąjunga pasiūlė išeitį: sukurti duomenų bazę, kurioje galės registruotis gidai. „Užsiregistravę ir deklaravę, kad visi duomenys teisingi, gidai automatiškai gautų unikalų numerį. Jis ir galėtų būti prilyginamas gido pažymėjimo numeriui. Žmogus galėtų net atsispausdinti tą prašymo formą (su unikaliu numeriu) ir naudoti kaip gido pažymėjimą“, – kalbėjo Lietuvos gidų sąjungos vadovas.
Anot jo, minėtas dokumentas psichologiškai vis tiek būtų žemesnio lygio nei dabartinis gido pažymėjimas: „Bet mes einame į kompromisą“.
