INGRIDA ŠIMONYTĖ

Klimato kaita tai iššūkis, kuris pasaulio bendruomenę verčia imtis aktyvių veiksmų ieškant sprendimų ir nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Sprendimai sietini su dviem dalykais - pirma, tai taršos mažinimas, antra - tai prisitaikymo prie padarinių paieška. Pirmu atveju ypatingai svarbų vaidmenį vaidina inovacijos ir technologinis atsinaujinimas, kuris skatina naujų, netaršių, technologijų plėtrą. Lietuvos atveju prisitaikymo priemonės dėl klimato kaitos visų pirma sietinos su įtakos žemės ūkiui, infrastruktūrai, mažinimu. Todėl svarbus ir iššūkius atliepiantis planavimas.

Tad Lietuva ir imasi veiksmų įvardintose srityse, o taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų atliepti klimato kaitos keliamus iššūkius tiek dalyvaudama tarptautiniuose susitarimuose, tiek tiesiogiai skirdama išteklių besivystančioms valstybėms. Šį klausimą, kaip Vystomojo bendradarbiavimo temą, laikyčiau svarbiu savo darbotvarkės klausimu.

Kadangi nėra pateikta jokių konkrečių siūlymų apart deklaracijų, tad tikrai sunku būtų pateikt atitinkamas įžvalgas. Prieš ką nors pertvarkant reikia aiškiai įvardinti problemas ir tik tuomet teikti pamatuotus pasiūlymus. Antai dažnai teismų darbui priskiriamų problemų šaknys yra visai ne teismuose, o, pvz. valdžios institucijų darbo ar nenoro prisiimti atsakomybę, rezultatas. Be abejo, pokyčių reikia visur, tame tarpe ir teismų sistemoje. Tai ir teisėjų atrankos, ir teismų atvirumo, taipogi ir materialinio aprūpinimo klausimai.

Gegužės 1-oji yra šventinė diena daugelyje Europos valstybių. Ji ryškiau minima tose valstybėse, kuriose stiprios darbuotojų profesinės sąjungos. Ir nors nesu tikra, ar geriausia tarptautinę darbo dieną paminėti nedirbant, tačiau, jei klausiate, ar tai, kad gegužės 1-oji yra nedarbo diena yra kokia nors problema, aš taip nemanau.

Be to, gegužės 1-oji yra mūsų narystės ES ir NATO diena, tad švęsti tą dieną tikrai turime ką.

Savo „šlovės“ pradžioje J.Assange'as galėjo kam nors pasirodyti kaip kaštas kovotojas su Didžiuoju Broliu ir už žodžio laisvę. Tačiau dabar, tikiu, niekas iliuzijų dėl jo intencijų ir tikslų neturi – tapęs kone etatiniu rusiškos propagandos darbuotoju žmogus negali turėti nieko bendra su žodžio laisve ir kova prieš perdėtą valstybės kišimąsi į žmonių gyvenimus. Džiaugiuosi, kad jo heroizavimas pagaliau baigėsi.

Manau būtina stiprinti europiečių žinias apie totalitarinių režimų, taip pat ir sovietinio režimo, padarytus nusikaltimus, skatinti dalintis patirtimi jų liudininkus tremtinius ir politinius kalinius. Tų žinių vis dar labai trūksta, nors pastaruoju metu pasirodė nemažai gerų iniciatyvų, pristatančių Lietuvos sovietinės okupacijos patirtį Vakarų Europos auditorijoms, kurios gyveno laisvajame pasaulyje kitapus Berlyno sienos, todėl dažnai stokoja žinių. Taip prisidėsime ne tik prie geresnio vieni kitų supratimo, bet ir stiprinsime visos Europos atsparumą šiandieninėms populizmo, melagingų žinių grėsmėms. 

Manau, tai viena iš temų bendroms, taip pat ir teisėkūrinėms, iniciatyvoms tų šalių, kurios dar taip nesenai gyveno komunistinių režimų sąlygomis.

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra labai svarbus, kai jis įsigalios, suteiks pagrindą tolimesniems žingsniams.

Siūlymą mažint Seimo narių skaičių vertinu kaip populistinį, nes jį mėginama grįsti klaidingomis prielaidomis – kaip antai iš Lietuvos išvykusių svetur gyventi žmonių statistika. Tačiau absoliuti jų dauguma tebėra šalies piliečiai, tad toks jų atstovavimo teisės ignoravimas nėra teisingas.

Šiuo siūlymu taip pat bandoma žaisti žmonių nusivylimu dėl Seimo darbo kokybės. Tačiau parlamentarų skaičius tos kokybės nepagerins, o net ir tikėtina gali pabloginti. Nes mažiau, tikrai nereiškia – geresnių Seimo narių. Be to, norint paveikti mažesnį Seimo narių skaičių tą padaryti galima lengviau.

Seimo narių mažinimo klausimas atspindi "priešų paieškos" ar "kaltų paieškos" tendencijas. Kuomet sukuriama dirbtinė problema, o jos sprendimas skelbiamas kaip padėsiantis kažką pagerint. Ne skaičius, bet atsakingai balsuojantys rinkėjai gali pagerinti Seimo darbo kokybę. To visiems ir linkiu.

Kalbant apie balsavimą: šiame referendume nedalyvausiu ir raginsiu kitus nedalyvauti. Kadangi jis nėra organizuojamas siekiant sužinoti žmonių nuomonę šiuo klausimu – jo skubotas organizavimas, sutapdintas su Prezidento rinkimų pirmuoju turu siekia visai kitų tikslų ir tie tikslai neturi nieko bendra su demokratiniu klausimų sprendimu. 

Dar ne, tymų skiepo neatnaujinau, nes užtrukau besiaiškindama, kiek kartų esu skiepyta apskritai. Atrodo, kad tik kartą, tad planuoju skiepą atnaujinti artimiausiu metu. Dėl revakcinacijos pasikonsultuosiu su medikais ir jei tik bus tokių rekomendacijų, būtinai taip ir padarysiu.

Skiepydamiesi demonstruojame ne tik rūpestį savo sveikata, bet ir aplinkinių sveikata – rodome atsakomybę kaip piliečiai, bendruomenės nariai. Visuomenėje žinomi žmonės gali skatinti tai daryti per savo pavyzdį, na, o socialinės kampanijos, aiškinimas žmonėms apie skiepų naudą (atskleidžiant ir kitą svarbią informaciją, kad nebūtų platinami gandai ir sąmokslo teorijos) yra mūsų valdžios institucijų, atsakingų už sveikatos politiką, uždavinys. Labai svarbus ir medikų aktyvus balsas šiose diskusijose, antraip jų vietą užima diletantai.