MINDAUGAS PUIDOKAS

Kandidatas į savaitės klausimą neatsakė. 

Gegužės 1 diena turėtų būti minima, nes šią dieną norima atkreipti dėmesį į dirbančių žmonių teises ir socialinio teisingumo svarbą. Ši diena minima daugelyje pasaulio šalių ir, manau, kad visi dirbantieji, turi turėti savo šventę.  Tarptautinės darbininkų dienos istorinės ištakos siekia 19 amžių, kuomet JAV darbininkai kovojo už savo teises, palankesnes darbo sąlygas. Ši diena Lietuvoje buvo minima ne visuomet, o sovietų okupacija, taip pat paliko kiek kitokią šios dienos prasmę. Tai tikrai nėra sovietinė šventė. Be to, tai Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena.  Todėl gegužės pirmąją yra kuo džiaugtis, didžiuotis ir ką paminėti. 

Julian Assange'ą laikau novatorišku, naujų laikų pilietinės visuomenės budintoju ir asmeniu, kurio įkurtas ,,WikiLeaks" privertė pasitempti visas demokratiškas valstybes. Daugelis duomenų atskleisti pačių valstybių tarnautojų, nes jie nori skaidresnių sprendimų savo valstybėse. Jie nori daugiau atsakomybės priimant sudėtingus sprendimus. Būtent tai yra demokratinių valstybių kelias – principinga kova su politine ir verslo korporacijų korupcija visame pasaulyje bei morali, vertybinė vidaus ir užsienio politika.

Visiems siūlau pasižiūrėti meninį filmą apie J. Assange'ą, kad suprastų jo pasirinktą gyvenimo kelią. Nesu prokuroras ir dėl to negaliu vertinti šio asmens kaltumo, kol to nepatvirtino objektyvus teisinis procesas.

Būtinai imsiuosi tokių priemonių. Pirmiausia, tam, kad istoriškai nepasikartotų tokia didžiulė 20 amžiaus tragedija. Sovietinio režimo nusikaltimas prieš Lietuvių tautą, masiškas jos naikinimas ir trėmimai – tai baisus nusikaltimas. Nuo komunistinių nusikaltimų nukentėjo milijonai žmonių įvairiose šalyse. Žiaurusis Holodomoras Ukrainoje nusinešė 7-10 milijonų gyvybių.  Per Lenino ir Stalino valdymą raudonojo maro buvo išžudyta mažiausiai 50 milijonų žmonių vien pačioje Rusijoje. Žudynės, kankinimai, trėmimai. Daugelį metu buvo draudžiami šie baisūs istoriniai faktai. Visa Europa, visas pasaulis turi žinoti šios istorinės tragedijos mastus ir kas už tai yra atsakingas. Tik tada būsime apsaugoti, kad neokomunizmas nesukurtų panašios sistemos ir apnuodijęs žmonių protus, negalėtų sukelti naujas masines žudynes bei kruvinus karus.

Balsuosiu referendume UŽ Seimo narių skaičiaus mažinimą, nes Lietuvos dydžio šalyje gali būti ir 121 Seimo narys. Gyventojų skaičius Lietuvoje per beveik 30 nepriklausomybės metų stipriai sumažėjo, tad tą ignoruoti būtų nesąžininga. Svarbiausia, kad būtų mažinamas 20-čia Seimo narių skaičius iš tų, kurie yra išrinkti per sąrašą, o ne vienmandatėse apygardose. Esu įsitikinęs, kad vienmandatinėse išrinkti Seimo nariai yra tiesiogiai atskaitingi apygardoje gyvenantiems žmonėms. Tokie Seimo nariai jaučia daug didesnį įpareigojimą rimtai dirbti, nes buvimas ir nuolatinis laimėjimas vien tik per partinį sąrašą paverčia politikus atitrūkusiais nuo visuomenės problemų. Dėl to demokratijos stiprinimo prasme išrinktų per sąrašą Seimo narių skaičiaus mažinimas yra tikslingas.

Visada yra prasminga atlikti lyginamąją analizę su kitomis, panašaus į Lietuvą dydžio šalimis. Puikiai valdomoje Slovėnijoje yra per 2 milijonai gyventojų ir vos 90 parlamento narių, tad 22.222 gyventojams tenka vienas parlamento narys. Kroatijoje yra 4.1 milijonas gyventojų ir 151 parlamento narys – 27.152 gyventojams tenka vienas parlamento narys. Airijoje yra 4.8 milijono gyventojų ir 158 parlamento nariai. Joje 30.379 gyventojams tenka vienas parlamento narys. Lietuvoje oficialiai dabar yra likę vos 2,8 milijono gyventojų. Šiuo metu 19.858 žmonėms tenka vienas Seimo narys, o sumažinus Seimo narių skaičių iki 121 – 23.140 gyventojų tektų vienas parlamentaras. Dėl to sprendimas mažinti Seimo narių skaičių yra logiškas. Slovėnijoje, Kroatijoje ir Airijoje didesniam gyventojų skaičiui atstovauja vienas parlamentaras, bet priimamų sprendimų kokybė nuo to tikrai nenukentėjo. Žinoma, svarbiausia, kad būtų išrinkti kuo geresnes kompetencijas valdyti valstybę turintys Seimo nariai, nes vien pats skaičiaus sumažinimas tikrai esminių problemų Lietuvoje neišspręs.

Esu tik už kokybiškus skiepus. Panagrinėjus kitas šalis ir tymų protrūkių atvejus, akivaizdu, jog tymų protrūkiai įvyksta net esant aukštam skiepijimo rodikliui. Daug atvejų skelbiama, jog tymais susirgo būtent paskiepytieji nekokybiškomis vakcinomis. Yra viešojoje erdvėje duomenų, kad dėl to iš Ukrainos į Lietuvą atvykę žmonės įvežė tymų virusą, nors beveik visi buvo paskiepyti nuo tymų.

Esu nekokybiško skiepo auka. Aš pats patyriau, kaip nuo BCG vakcinos išsivystė tuberkuliozė, liga nuo kurios kūdikystėje mane skiepijo. Kadangi po skiepo buvo diagnozuota limfmazgių tuberkuliozė – buvo skirtas pilnas gydymas, naudojant stipriausius cheminius vaistus. Jie stipriai susilpnino mano imunitetą. Dėl šios priežasties man iki penktos klasės buvo skirtas namų mokymas. Turėjau daug sveikatos problemų kol pilnai išsveikau ir dėl to suprantu abi visuomenės puses, kurios nesutaria dėl skiepų. Būtinas dialogas.

Manau, kad kai kurie įžymūs politikai elgiasi neatsakingai skiepydamiesi tik dėl reklamos. Reikia daug daugiau informacijos žmonėms, kur galima pasitikrinti ar skiepas nuo tymų dar veiksmingas. Tai yra, ar antikūnai prieš tymus susiformavę ar ne. Skiepytis reikia tik žinant ar tikrai to reikia. Besiskiepijantis žmogus turi būti sveikas, nesirgęs gripu ar kitom infekcinėmis ligomis bent 3-4 savaites.

Kitas klausimas – kodėl mes turime skiepytis trivalente vakcina, jei mes vaikystėje beveik visi esame prasirgę raudoniuke, o kai kurie ir kiaulyte? Juk po persirgimo šiomis ligomis susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Esu atsakingas, tad pasitikrinau tymų viruso IgG, kuris parodo ar asmuo turi imunitetą tymų ligai ir žinau, kad man skiepytis nereikia.

Labai svarbu, kad prieš skiepijant kūdikius ir vaikus būtų atliekami specialūs tyrimai, kurie parodo skiepijamo vaiko organizmo būklę, jautrumą cheminėms medžiagoms, esančioms skiepų sudėtyje ir ar jis neturi imunodeficito. Tas leistų tėvams iš anksto žinoti ar galimos pašalinės reakcijos ir nesukelti pavojaus jautresnės sveikatos, alergiškiems kūdikiams ir vaikams. Deja tas Lietuvoje atliekama chaotiškai ir itin retai. Dėl to normalu, kad vis daugiau išsilavinusių tėvų perskaitę apie galimas pašalines skiepų reakcijas – nutaria vaikus neskiepyti. Jei norime, kad tėvų baimės išnyktų – turi būti elgiamasi priešingai. Tad Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija privalo dirbti ta linkme: 1) užsakinėti tik kokybiškas vakcinas su saugia sudėtimi, kurių gamintojai pateikia jų gaminamų skiepų saugumo ataskaitas, paremtas patikimais medicininiais tyrimais; 2) normaliai veikianti ir visiems prieinama kūdikių ir vaikų sveikatos būklės patikrinimo prieš skiepijant sistema; 3) tinkamai veikiantis pašalinio poveikio nuo skiepų registras; 4) kaip JAV - fondas vaikams nukentėjusiems nuo skiepų pašalinio poveikio, į kurį įmokas mokėtų skiepų gamintojai; 5) šviečiamosios paskaitos tėvams.   

Atlikus šiuos darbus visuomenės susipriešinimo neliktų ir galėtume kalbėti apie dialogą, kuris neįmanomas, jeigu neskiepijančius vaikų tėvus valstybė mėgins auklėti bausmėmis ir gąsdinant Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri net gali atimti vaikus. Tokius G. Landsbergio ir kai kurių kitų opozicijos atstovų siūlymus vertinu kaip labai skaldančius visuomenę ir nepadedančius spręsti skiepijimosi problemų. 

Ar ketinu revakcinuotis nuo kitų ligų? Kaip ir minėjau – reikia tikrintis ar yra tam poreikis. Pavyzdžiui, esu persirgęs vaikystėje vėjaraupiais, raudoniuke ir man nuo jų vakcinuotis nereikia. Man labai svarbi mano šeimos sveikata. Esame sveikos gyvensenos šalininkai. Esame linkę šeimoje neskubėti sau ir vaikams ligas gydyti antibiotikais, cheminiais vaistais ir stengiamės stiprinti visų šeimos narių imunitetą natūraliai, sportuoti, būti daug gryname ore gamtoje.