NAGLIS PUTEIKIS

Būtina sugrąžinti 1993 tuometinio Seimo panaikintus teismų tarėjus – jie yra visoje Europoje, išskyrus Lietuvą.

Tai efektyviausia priemonė nuo teisėjų papirkinėjimo, nes kyšių suma padvigubėtų – reikėtų pirkti ne tik teisėją, bet ir dar vieną iš dviejų tarėjų.

Nieko geresnio nuo kyšininkavimo Vakarų civilizacija nėra sugalvojusi, nebent prisiekusiųjų teismus. Bet tarėjai sprendžia ir kitą problemą – kad teisėjai netaikytų raidės, o taikytų visuomenėje savaime suprantantį bendrąjį teisingumo jausmą – kad nesodintų už vištos pavogimą, o sodintų kontrabandos „karalius“.

Lietuvos politinis elitas iki šiol bandė liberatirinį neva geriausią teisėjų be tarėjų eksperimentą  – jis sužlugo visiškai ne tik dėl to, kad LT pasitikėjimas teismais praktiškai žemiausias ES-e, bet dėl to, kad LT teisėjai „užlėkė SU KYŠIAIS“.

Reikia palikti ją nedarbo diena. Nes Lietuvos gyventojai dar neišmoko ginti savo teisių į normalią algą, pensiją, nedarbo ir ligos, neįgalumo išmokas – Lenkijoje ir Latvijoje esant tokiam pat BVP dydžiui vienam gyventojui, Lietuvoje algos ir kitos minėtos išmokos keliais šimtais eurų/mėn mažesnės. O pas kaimynus ir profsąjungos ir streikai galingesni. Todėl Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams reikia ne dirbti, o reikia mokytis streikuoti. 

J.Assange'as, mano galva, turėjo nuoširdžių ketinimų atskleisti didžiųjų valstybių, jo teigimu, vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau jo veiklos laikotarpyje paaiškėjo, kad absoliuti dauguma J.Assange'o iniciatyva skelbtų dokumentų yra JAV kritika, o pvz. anonsuotas analogiškos medžiagos apie Rusiją skelbimas nebuvo realizuotas, jau nekalbant apie Kiniją. T. y. J. Assange'as iš kovotojo už žmogaus teises tapo kovotoju tik prieš JAV – tokiu būdu jis tapo neobjektyvus ir šališkas.

Džiaugiuosi, kad  Europos Žmogaus Teisių Teismas keičia iki šios bylos vyravusią šio teismo praktiką iš esmės neigti  SSRS  komunistų nusikaltimus, ypač po 2 pasaulinio karo Lietuvoje, o taip pat kitose buvusiose SSRS okupuotose valstybėse į pripažinti, kad represijos buvo ir už jas galima teisti. Sieksiu, kad būtų tai įvertinta ES lygmeniu, panašiu principu, kaip kad dalis šalių viešomis deklaracijomis pripažįsta armėnų tautos genocidą Pirmojo pasaulinio karo metu (1915–1917 m.).

Reikia mažinti. Nes vadovai taupymą turi pradėti nuo savęs. Tuo mažinimu turi prasidėti valstybės tarnybos mažinimas.

Sovietinėje kariuomenėje susirgau tymais, vos nenumiriau, patekau į karinės ligoninės reanimaciją, buvau nuo tymų komplikacijų apkurtęs viena ausimi, vos ištraukė ir iš tymų ir iš jų komplikacijų. Kariniai gydytojai pasakė, kad aš kažkokiu stebuklingu būdu ar tai išvengiau skiepijimo tymais, ar tai sugebėjau vaikystėje nepersirgti jais. Tai jie sakė, kad suaugusiam tymai mirtis, jei nepersirgta vaikystėje. Tai buvo sovietmečiu. Bet, atsižvelgiant į mano šias patirtis, turbūt mielai pasiskiepyčiau dar kartą nuo tymų ar pan., jei kas suteiktų profesionalią konsultaciją.