Visos teisės saugomos. © 2008 UAB „15min“. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką UAB „15min“ sutikimą.
Faktų tikrinimas yra teiginių patikrinimas ir įvertinimas, ar jie teisingi, iš dalies teisingi, ištraukti iš konteksto, pateikti kaip satyra. Šis procesas apima ir redaguotų ar kompiuterinėmis programomis sukurtų nuotraukų arba vaizdo įrašų įvertinimą (ar jie buvo pakeisti ne dėl aiškumo / kokybės, o siekiant suklaidinti, ir platinami to nenurodžius).
Keliame klausimą: „Ar tai tiesa?“ Paaiškiname, kaip ieškome atsakymo ir kodėl pateikiame vieną ar kitą įvertinimą. Mat faktų tikrinimo tikslas – kad skaitytojai, naudodamiesi šiomis nuorodomis ir proceso aprašymu, galėtų jį atkartoti ir, remdamiesi randama informacija, patys susidaryti nuomonę, pagrįstą faktais.
Ką tikriname
„Patikrinta 15min“ yra „Facebook" trečiųjų šalių faktų tikrinimo programos dalis. Todėl tikriname šiame socialiniame tinkle paskelbtus viešus įrašus, pažymėtus siekiant kovoti su melagienų ir klaidinančios informacijos sklaida. Taip pat – panašius įrašus (tekstus, vaizdo medžiagą) kituose socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose, politikų viešai pasakytus teiginius.
Daugiausia dėmesio skiriame aktualioms, visuomenei svarbioms temoms – nuo politikos ir sveikatos iki žmogaus teisių ir klimato kaitos. Atrinkdami, kuriuos įrašus socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašus, straipsnius ar pareiškimus tikrinti, nesivadovaujame nei politine, nei socialine pozicija. Ypatingą dėmesį skiriame klaidinančiai informacijai, kuri gali kelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, pakenkti demokratiniams procesams.
Nevengiame ir klaidinančių lengvesnio pobūdžio įrašų ar straipsnių, jei jie susiję su plačiai nuskambėjusiais įvykiais, žinomais politikos, ekonomikos, kultūros, dvasinininkijos, kitų sričių atstovais ir sulaukia didelio dėmesio bei sukelia daug diskusijų.
Analizuojame ir mažiau pastebėtus įrašus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos tam tikriems procesams, pavyzdžiui, žmonių paramai Ukrainai, požiūriui į tam tikrus su sveikata susijusius dalykus, dalyvavimui rinkimuose ir pan.
Tikriname konkrečius paskelbtus faktus, kuriuos įmanoma patikrinti, – statistiką, išvadas, nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan., ne nuomones ar įsitikinimus.
Šaltiniai
Kad tikrinamus įrašus ar straipsnius būtų galima pamatyti tokius, kokie buvo rašymo metu, ir išvengtume didesnio nuorodų į klaidingus tekstus paspaudimų skaičiaus, stengiamės pateikti nuorodas į programomis „Wayback Machine“, „Perma CC“, „Archive Today“, „Ghost Archive“ ir pan. suarchyvuotas jų kopijas.
Skaidrumo sumetimais tekstuose pateikiame nuorodas į viešai prieinamus šaltinius: dokumentus, kitų žurnalistų straipsnius ar reportažus, įrašus interneto puslapiuose, tinklalapiuose ar socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašus ir pan.
Kartais teiginiui patikrinti prireikia pasikalbėti su konkrečiu žmogumi, pavyzdžiui, atitinkamos srities ekspertu, arba nuvykti į aptariamą vietą. Tokiu atveju argumentai grindžiami vaizdo medžiaga arba citatomis iš pokalbio.
Vengiame anoniminių šaltinių, nebent to reikėtų jų saugumui užtikrinti. Tačiau ekrano nuotraukose paprastai uždengiame įrašo socialiniame tinkle autoriaus nuotrauką ir vardą, nebent tai yra žinomas žmogus, populiarus ar tik pseudonimu prisistatantis socialinio tinklo vartotojas, grupės ar puslapio pavadinimas.
Darbo metodai ir įrankiai
Tie patys faktų tikrinimo metodai naudojami nepriklausomai nuo paskelbto turinio (pavyzdžiui, pandemijos metu – už ar prieš vakcinavimą, karo metu – prorusiško ar proukrainietiško) ar jį paskelbusio žmogaus politinių pažiūrų, jei manome, kad ši informacija gali būti klaidinga. Tai neturi įtakos ir galutinei išvadai. Konkrečių metodų pasirinkimą lemia tikrinamos informacijos pobūdis: vaizdo įrašui ar nuotraukai reikia vienų, tekste paminėtam faktui – kitų.
- Ieškome, ar platinama informacija buvo paskelbta patikimoje žiniasklaidos priemonėje.
- Jei paminėtas konkretus skaičius, ieškome duomenų bazės, dokumento, apklausos ar kito šaltinio, iš kur jis paimtas. Skaičius gali būti tikslus, bet interpretuotas klaidingai (susietas su ne tais metais, vietove, visuomenės grupe ir pan.) arba, panaudojus tikslią statistiką, atlikti neteisingi skaičiavimai, kaip aprašyta šiame ir šiame tekstuose, ar padarytos klaidinančios išvados).
- Ar žmogus sakė / rašė jam priskiriamus žodžius, galima patikrinti tiesiog nukopijavus frazę į interneto paieškos laukelį. Taip galima rasti patvirtinimą (įrašą socialiniame tinkle ar tinklalaraštyje, vaizdo arba garso įrašą, straipsnį su interviu, posėdžio stenogramą ar pan.), kad tai tikrai yra jo citata. Arba sužinoti, kad citata iš tiesų buvo ilgesnė ir apkarpius pasikeitė pagrindinė mintis, kad buvo pasakyta gerokai vėliau ar kitame kontekste, nei teigiama, o gal ir visai kito žmogaus.
- Nuotraukoms patikrinti naudojame atvirkštinės vaizdo paieškos įrankius („Google Image Search“, „TinEye“, „Bing“, „Yandex“). Naršyklėje „Google Chrome“ galima įdiegti plėtinį „InVID/WeVerify“, kuris leidžia tokią paiešką atlikti tiesiog paspaudus ant nuotraukos dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkus, kuri ieškoti vaizdo. Jis gali būti naudojamas ir vaizdo įrašų analizei.
Tokia paieška gali padėti rasti nuotraukos / vaizdo įrašo šaltinį, publikavimo laiką (jei ne konkretų, galima bent išsiaiškinti, kad ji buvo platinama anksčiau nei bandoma sudaryti įspūdį), tikrąjį kontekstą, ar jie nebuvo pakeisti – apkarpyti, sujungti su kitais kadrais, ar nepakeistas žmogaus veidas, ar žmogaus figūra neperkelta į kitą foną, ar nepakeisti užfiksuoti užrašai.
Atvirkštinė paieška gali būti neefektyvi, jei nuotrauka nebuvo paskelbta internete, yra prastos kokybės, apsukta, publikuojama tik jos dalis, užfiksuotas bendras vaizdas, pavyzdžiui, gatvė su praeiviais. Tuomet analizuojame, kas matoma kadre: gatvių pavadinimus, automobilių numerius, parduotuvių iškabas – ar užrašytos ta kalba, kurios tikimasi, architektūrą, augmeniją, ieškome žinomų objektų, bandome nuspėti metų laiką ar net atsižvelgti į žmonių išvaizdą (gymis, kiti ypatumai gali duoti užuominų apie šalį ar žemyną, drabužių stilius – fotografavimo laikotarpį). Tokia analizė padėjo nustatyti vietovę šiuo atveju.
Nuotraukos ar vaizdo įrašai, jei nepakeisti redagavimo programa, paprastai savaime nėra melagingi. Klaidingais juos padaro susiejimas su nesusijusiais įvykiais (pavyzdžiui, karo Ukrainoje metu pasipiktinta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebuvo sulaikytas, kai lankėsi Pietų Afrikoje, ir parodytas jo sutikimas, nors ten viešėjo keleriais metais anksčiau), komentaras visai kita tema ir pan.
Informacijos gali suteikti ir kadro palyginimas su kitais vaizdais iš to paties įvykio, taip pat – po įrašu pateikti komentarai, kuriuose žmonės neretai nurodo tikrąjį fotografavimo ar filmavimo laiką ir vietą, kitas aplinkybes, įvardija matomus žmones.
Parašytas faktų tikrinimo straipsnis publikuojamas tik peržiūrėtas kito kvalifikuoto asmens, kuris nėra jo autorius, – projekto ar Aktualijų skyriaus, kurio dalimi yra „Patikrinta 15min“, redaktoriaus.
Įvertinimas
Patikrinę socialinių tinklų įrašuose ar straipsniuose paskelbtus teiginius, pateikiame išvadą apie juos:
Melas – turinys nepagrįstas faktais.
Iš dalies melas – turinyje esama faktinių netikslumų.
Trūksta konteksto – be papildomo konteksto įrašas socialiniame tinkle ar straipsnyje gali klaidinti.
Pakeista nuotrauka ar vaizdo įrašas – nuotrauka arba vaizdo įrašas buvo pakeisti ne dėl aiškumo ar kokybės, o siekiant suklaidinti, ir platinami to nenurodžius. Tai apima nuotraukų ar vaizdo įrašų sujungimą, bet netaikoma žiniasklaidos transliuojamos ištraukoms ar pateikimui be konteksto.
Satyra – turinyje naudojama ironija, hiperbolizavimas ar absurdas siekiant sukritikuoti ar informuoti, ypač politiniais, religiniais ar socialiniais klausimais, tačiau iš karto tai nepastebima.
Tiesa – turinyje nėra netikslios ar klaidinančios informacijos.