Šių metų savivaldos rinkimai yra pirmieji, kuriuose, be politinių partijų, gali dalyvauti savarankiški kandidatai. Tokių pretendentų į kandidatus Vilniuje užregistruota 131, visi jie turėjo surinkti bent 880 juos palaikančių asmenų parašų. Anot Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko Sigito Kazilionio, patikrinti surinktus parašus yra nelengvas darbas ir tai komisija turinti padaryti iki šio penktadienio.
Dalis pretendentų, kurie rinkimuose į savivaldybės tarybą ketina dalyvauti tiek pagal partijų sąrašus, tiek savarankiškai, net ir laimėję mandatą, dar turės spręsti, ar dirbs Vilniaus taryboje, ar vis dėlto liks ten, kur dirbo iki šiol. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą su tarybos nario pareigomis nesuderinamos prezidento, Seimo nario, europarlamentaro pareigos, tarybų nariais negali tapti ir savivaldybių įmonių vadovai, savivaldybės administracijos tarnautojai.
Į Vilniaus savivaldybės tarybą kelią skinasi visas būrys asmenų, kurių einamos pareigos nedera su būsimomis tarybos nario pareigomis. Dalis jų neslepia, kad net ir sulaukę vilniečių pasitikėjimo liks dabartiniuose postuose, jei savivaldybėje negaus aukštų pareigų. Pavyzdžiui, dviejų politinių partijų sąrašų lyderiai Juozas Imbrasas ir Viktoras Uspaskichas tikina esantys pasiruošę europarlamentaro mandatą iškeisti į Vilniaus mero kėdę, tačiau eiliniais sostinės tarybos nariais jie dirbti nenorėtų.
Tarp kandidatų į Vilniaus tarybos narius šiuose rinkimuose netrūks ne tik Seimo narių, kurie imponuodavo rinkėjams ir ankstesniuose savivaldos rinkimuose, bet ir savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų vadovų. Viena tokių – Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė. Ilgametė įstaigos vadovė teigia, kad jos sukaupta patirtis praverstų dirbant miesto taryboje, todėl ir pasiryžo šiam žingsniui.
„Manau, galėčiau kai ką naudingo miestui padaryti, gal ir su tiek pinigų, kiek jų skiriama dabar, kultūros ir švietimo srityse visiems būtų jaukiau, neliktų susipriešinimo. Kaip Mokytojų namų vadovė dalyvauju ir Lietuvos kultūros centrų asociacijos veikloje, gvildename kultūros gairių strategiją, teikiame siūlymus, kurie galėtų būti naudingi ir Vilniui“, – sakė Z.Žepnickienė.
Tačiau paklausta, ar tikrai atsisakytų Mokytojų namų vadovo pareigų ir pasirinktų darbą miesto taryboje, Z.Žepnickienė užtikrintai atsakyti negalėjo: „Dar, tiesą sakant, neapsisprendžiau, kaip reikės elgtis, jeigu mane išrinks. Pirmiausiai norėjau įsitikinti, kaip žmonės reaguoja į mano sprendimą dalyvauti rinkimuose – palaikymo sulaukiau.“
Mokytojų namų vadovė teigė neketinanti šlietis prie kurios nors koalicijos rinkimuose ir būsianti savarankiška kandidatė.
Dalyvavimu remia lyderį
Kitos savivaldybės įstaigos – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos – vadovė Vida Petiukonienė pripažino, kad politika – ne jos sritis, o rinkimuose apsisprendė dalyvauti tik norėdama paremti buvusio sostinės mero Artūro Zuoko koaliciją. „Aš savo ėjimu į rinkimus reiškiu paramą lyderiui ir daugiau nieko. Būsiu koalicijos sąraše pati paskutinė“, – neslėpė V.Petiukonienė.
Anot pašnekovės, miesto tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su dabartiniu jos darbu, todėl net ir sulaukusi vilniečių pasitikėjimo liktų eiti dabartinių – Regioninių parkų direkcijos vadovo – pareigas.
Tuo tarpu kita kandidatė, kuriai tapus tarybos nare teks rinktis iš dabartinių ir naujųjų pareigų, sakė neabejosianti ir paliksianti dabartinę kėdę. Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos direktorė Vajonė Strimaitienė pasakojo rinkimuose dalyvaujanti ne pirmą kartą ir, jeigu šįkart pasiseks, tikrai dirbs miesto taryboje.
„Esu pasiryžusi, jeigu tik išrinks, sveikata leis, nes ką čia gali žinoti ir planuoti iš anksto, gal ledo luitas užkris ant galvos. Visų pirma reikia įveikti daug barjerų. Parašų rinkimas buvo nepaprastai sudėtingas procesas, labai daug jų reikia, viską reikia daryti tiksliai, tai tikrai vargino“, – neslėpė pedagogė.
Žvalgosi naujų darbų
Ryžto iškeisti dabartines pareigas Vilniaus savivaldybės administracijoje į tarybos nario mandatą neslėpė ir Gintaras Tamošiūnas. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas teigė beveik dešimtmetį dirbdamas savivaldybėje sukaupęs nemažai patirties, kokios problemos vilniečiams svarbiausios ir kaip jas reikėtų spręsti.
„Realiai partijų sąrašuose būna vos keli žmonės, kurie ką nors supranta apie darbą miesto taryboje, visi kiti tik rankas kilnoja. O jeigu ten dirbtų specialistai, kurie išmano, ką ir kaip reikia daryti, būtų kitaip“, – įsitikinęs savivaldybės darbuotojas.
G.Tamošiūnas teigė, kad palikti darbą savivaldybės administracijoje jam nebūtų sudėtinga. Jis tikino neketinantis šlietis prie jokios koalicijos: „Prie koalicijų prisidėti nenorėčiau, nes tai taip pat yra įsipareigojimas. Esu nepriklausomas kandidatas ir toks stengiuosi likti iki galo.“
Tarp kandidatų į sostinės tarybą – ir Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas. Pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą kandidatuojantis seniūnas sakė, kad jo apsisprendimą, ar rinktis vadovavimą Lazdynams, ar vis dėlto tapti miesto politiku, lems rinkimų rezultatai. „Spręsiu tuomet, kai paaiškės, kokio palaikymo sulaukė mūsų partija“, – sakė A.Strelčiūnas.
Tarp kandidatų tapti sostinės tarybos nariais – ne vienas Seimo narys. Tiesa, partijų sąrašuose jie dažniau užima paskutines vietas.
Keisti tvarkos neišdrįsta
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, išrinktiems tarybos nariams teks apsispręsti iki pirmo tarybos posėdžio, ar jie nori dirbti taryboje, ar likti eiti ankstesnių pareigų. „Tai savotiškas rinkėjų apgaudinėjimas – jie juk balsuoja už konkretų žmogų, o vietoj jo dirbti ateina kitas. Seimas svarstė net kelis kartus, kaip tokiems dalykams, kai dalis politikų dalyvauja rinkimuose net neketindami dirbti savivaldybių tarybose, padaryti galą, bet buvo nuspręsta, kad to daryti negalima“, – sakė Z.Vaigauskas.
Atsisakius mandato pagal partijų sąrašą patekusiam tarybos nariui, jį pakeis kitas pretendentas, esantis sąraše. Jeigu taryboje nenorės dirbti savarankiškai rinkimuose dalyvavęs asmuo, į vietą stos kitas, surinkęs daugiausia balsų.
„Kur kas sudėtingiau, jeigu tarybos nariu nusprendžia tapti Seimo narys, į parlamentą išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tuomet tenka skelbti naujus rinkimus ir rinkti tai apygardai atstovausiantį Seimo narį“, – teigė Z.Vaigauskas.
Ne visos pareigos suderinamos su mandatu
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nurodoma, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su šalies prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis.
Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
