Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ta apimtimi, kuria kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, kad jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, net jei tokia nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota, neprieštarauja Konstitucijai.
Į Konstitucinį Teismą kreiptis buvo prašęs ir pats K.Pūkas.
LVAT jis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalinti jį iš kandidatų sąrašų, nes jis nenurodė teistumo.
Pasak K.Pūko, sovietmečiu jis buvo nuteistas už veiką, kuri Nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota – spekuliaciją.
LVAT nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, įstatyminis reglamentavimas galimai neturėtų būti vienodas asmenims, teistiems už nusikalstamas veikas, kurios vėliau buvo dekriminalizuotos ir asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurios nedekriminalizuotos ir kurios pagal galiojančius įstatymus pripažįstamos pavojingomis, užtraukiančiomis baudžiamąją atsakomybę.
Iš viso iki vasario 22 dienos LVAT gavo 22 bylas, susijusias su vasario 27 dieną įvyksiančiais savivaldybių tarybų rinkimais. Visose jose skundžiami įvairūs VRK sprendimai.Į Konstitucinį Teismą kreiptis buvo prašęs ir pats K.Pūkas.
Į teismą dažniausiai kreipiamasi dėl VRK sprendimų panaikinti kandidatų, kurie nenurodė, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimą, dėl įvairaus pobūdžio neatitikimų kandidatų anketose bei kitais su artėjančiais rinkimais susijusiais klausimais.
LVAT teigia šias bylas nagrinėjanti tvarka. Be to, šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.
