„Pirmiausia turime pasidžiaugti, kad rinkėjai neliko abejingi ir rinkimuose dalyvavo gausiai. Tai labai svarbus rezultatas pats savaime“, – pirmadienį komentuodamas savivaldos rinkimų rezultatus sakė politologas.
Anot jo, rezultatai rodo, kad tradicinės politinės partijos sugeba „išsaugoti savo rinkėją, sugeba atrasti instrumentus, kurie mobilizuotų ir priverstų jų rinkėjus ateiti prie balsadėžių“.
„Ir konservatoriai, ir socialdemokratai, ir liberalai yra tos politinės jėgos, kurios jau moka tai daryti, ir, manau, jos ilgą laiką liks politinėje arenoje“, – sakė L.Bielinis.
Pirminiais duomenimis, Socialdemokratų partija per rinkimus visoje Lietuvoje surinko 16,6 proc. balsų, valdančioji Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionių demokratų partija liko antroje vietoje su 14,5 proc., trečia liko Darbo partija su beveik 10 proc. balsų, ketvirta – partija „Tvarka ir teisingumas“, sulaukusi 8,6 proc. rinkėjų palaikymo.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) surinko 6,65 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – 6,56 proc. balsų.
L.Bielinis prisipažino prieš rinkimus, kaip ir kiti kolegos, prognozavęs didesnį rinkėjų palankumą opozicinėms partijoms.
„Mano galva, pagrindinis veiksnys, nulėmęs kitokį rezultatą, yra pasikeitęs rinkimų įstatymas, kuris leido dalyvauti nepriklausomiems kandidatams ir jų sąrašams“, – tvirtino politologas.
Anot jo, nors nepartiniai kandidatai įspūdingos pergalės visoje šalyje nepasiekė, tik kai kuriose savivaldybėse, bendrai jie „susiurbė“ nemažai balsų.
„Bet jeigu pažvelgtume tą patį Vilnių, pamatysime, kad susumavus visų nepriklausomų kandidatų gautus balsus, susidaro 25 proc. balsų. Sociologai turėtų ištirti, kieno balsus “sudegino„ tie kandidatai– ar dešiniųjų, ar centro kairiųjų. Aš manyčiau, kad centro kairės“, – sakė L.Bielinis.