Vertindami rinkimų rezultatus, daugumos pagrindinių politinių partijų atstovai randa dėl ko džiaugtis. 328 vietas 60-ies miestų ir rajonų tarybose iškovoję socialdemokratai džiaugiasi rekordiniu gautų mandatų skaičiumi. Antroje vietoje su 249 mandatais likusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai didžiuojasi, kad krizė nenumurkdė pagrindinės valdančiosios partijos į nepopuliarumo dugną. Darbo partija ir Liberalų sąjūdis (LS) puikuojasi išaugusiu gautų mandatų skaičiumi. Liberalų ir centro partija (LiCS) viliasi, kad po šių rinkimų jų partiją nustos „laidoti“.
Vis dėlto politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, jog šalį valdanti koalicija rinkimus pralaimėjo. Vienas iš argumentų – trys pagrindinės opozicinės partijos – socialdemokratai, darbiečiai ir „tvarkiečiai“ – kartu gavo 648 mandatus, o pagrindiniai valdantieji – TS-LKD, LS ir liberalcentristai – 473.
Konservatoriai (ne)pralaimėjo
„Tiesa, prieš rinkimus teko girdėti prognozių, kad TS-LKD patirs triuškinamą pralaimėjimą ir vos ne išnyks iš politinės arenos. Tai neįvyko, bet ir pačios prongozės buvo be pagrindo, nes visos visuomenės apklausos rodė, kad ši partija turėtų surinkti dviženklį balsų procentą“, – pastebėjo ekspertas. A.Krupavičiaus nuomone, žmonės rinkosi partijas racionaliai apskaičiavę, kad už vieną nepriklausomą kandidatą atiduotas balsas padės išrinkti tik vieną tarybos narį, o parėmus partiją galima tikėtis, jog bus išrinkti keli jos nariai, jeigu partija peržengs rinkimų barjerą.
Tuo tarpu sociologas Vladas Gaidys tvirtino, jog švytuoklės principas, kai rinkėjai radikaliai nubaudžia valdančiuosius, šįkart nesuveikė: „Konservatoriai prarado balsų, lyginant su 2008-ųjų Seimo rinkimais, bet surinko panašų skaičių kaip anuose savivaldos rinkimuose“. Iš tiesų 2007 metais Tėvynės sąjungą parėmė183 tūkst. rinkėjų, šįkart – 163 tūkst. Tiesa, anuomet į partiją dar nebuvo įsilieję krikdemai, gavę 54 tūkst. balsų. V.Gaidys svarstė, kad TS-LKD padėjo ne tik gana silpna opozicija, bet ir ne itin griežta populiariosios prezidentės Dalios Grybauskaitės laikysena dabartinės Vyriausybės atžvilgiu, taip pat vienos konservatorių lyderių Irenos Degutienės populiarumas – ją visuomenės apklausose lenkia tik šalies vadovė.
Daug balsų – mažai mandatų
V.Gaidys tikėjosi ryškesnės šiuose rinkimuose pirmą kartą dalyvavusių save išsikėlusių kandidatų sėkmės. Tiesa, jo skaičiavimais, pavieniui ir koalicijose dalyvavę nepartiniai iš viso surinko apie 13 proc. visų rinkėjų balsų. Taigi juos aplenkė tik socialdemokratai ir konservatoriai. Tačiau dėl įvairių rinkimų sistemos niuansų save išsikėlę kandidatai gavo tik apie 5 proc. mandatų. Sociologo nuomone, rinkėjams trūko informacijos apie nepartinius: „Jeigu perki „volksvageną“ turguje ar salone, tau duoda pavažinėti, kažką apie jį paskaityti. O kai perki internetu, tenka pasitikėti tik žinomais prekės ženklais. Taip ir rinkėjai balsavo už žinomas partijas.“
A.Krupavičiaus manymu, žmonės rinkosi partijas racionaliai apskaičiavę, kad už vieną nepriklausomą kandidatą atiduotas balsas padės išrinkti tik vieną tarybos narį, o parėmus partiją galima tikėtis, jog bus išrinkti keli jos nariai, jeigu partija peržengs rinkimų barjerą.
Aktyvumo priežastys
Vienas iš šių savivaldos rinkimų netikėtumų – kiek didesnis nei įprastai rinkėjų aktyvumas, viršijęs 44 proc. Anot V.Gaidžio, tai galėjo lemti pastaruoju metu paaštrėjusios problemos, kurios nebuvo tokios akivaizdžios 2007 metais – šildymo kainos, nedarbas. Be to, rinkėjus sudomino ir galimybė dalyvauti nepriklausomiems kandidatams, nors apie jų asmenybes ir trūko informacijos. Dar viena priežastis – formali. Dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo kontrolės sugriežtinimo daug emigravusių žmonių deklaravo nebegyveną Lietuvoje, todėl sutrumpėjo potencialių rinkėjų sąrašai. Taigi nors šiemet prie urnų atėjusių žmonių skaičius išliko panašus, rinkėjų aktyvumo procentas išaugo.
Siūlo partijoms jungtis
Remiantis savivaldos rinkimų rezultatais, negalima vienareikšmiškai spręsti, kas laimėtų Seimo rinkimus. Tačiau A.Krupavičius mano, jog dabar rinkėjų parodytas pasitikėjimas TS-LKD vers šią partiją ieškoti, kaip susigrąžinti dalį prarastų rinkėjų. LS ir LiCS turbūt teks jungtis, jei jos nori perlipti 5 proc. barjerą. Šiuose rinkimuose debiutavusioms ir nesėkmingai pasirodžiusioms Krikščionių ir Liaudies partijoms politologas taip pat patartų šlietis prie didesnių partijų, kaip ir Artūro Paulausko Naujajai sąjungai. Pašnekovas svarstė, jog valdančiąją Tautos prisikėlimo partiją nuo sunykimo gali išgelbėti tik stebuklas. „Tai, kad „prisikėleliai“ beveik nedalyvavo savivaldos rinkimuose, reiškia, kad jie neturi organizacijos, kad tai nebuvo partija. Tai buvo grupė žmonių, kuri sugalvojo dalyvauti rinkimuose į Seimą. Dalyvavo, išrinko, bet tuo jų politinė karjera greičiausiai ir baigsis“, – konstatavo politologas.
