Pirmasis naujosios Vilniaus miesto tarybos posėdis gali įvykti ne anksčiau nei balandžio vidury, todėl mandatus laimėję politikai neskuba atskleisti, kurie kolegos jiems atrodo tinkami valdžios partneriai. Beveik visi vieningai tvirtina esantys atviri pasiūlymams, ištikimi sau liko tik „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai – jie neketina dirbti su Artūru Zuoku ir jo komanda bei visomis įmanomomis priemonėmis bandys užkirsti jam kelią į mero postą.
Politikai kol kas santūrūs
Mes formuojame koaliciją „kas su kuo“, o ne „kas prieš ką“.Kitų politinių jėgų atstovai kol kas santūrūs. 11 mandatų laimėjusio Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio bloko“ atstovai vakar dalyvavo šv.Mišiose Aušros vartų koplyčioje. Padėkojęs už pagalbą rinkimuose Dievui ir Aušros vartų Mergelei Marijai V.Tomaševskis teigė savo kolegoms pasiūlęs kelias dienas pailsėti nuo politikos. Anot europarlamentaro, konkretesnių sprendimų galima tikėtis tik nuo kitos savaitės.
8 mandatus laimėjusios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas neslėpė nebeturintis ambicijų tapti Vilniaus meru. „Esu realistas – turėdami aštuonias vietas nuo ko nors priklausytume, negalėtume vykdyti to, ką žadėjome, todėl būtų net nepadoru prašyti mero kėdės. Bet būti tarp valdančiųjų sieksime“, – sakė V.Uspaskichas.
A.Zuokas teigė esąs pasiryžęs ir po rinkimų konsultuotis su rinkėjais dėl būsimosios koalicijos, todėl viename socialiniame tinklalapyje pateikė klausimą, kokią geriausią valdančiąją koaliciją vilniečiai įsivaizduotų. „Turime įdomias suvestines, žiūrime, nagrinėjame“, – tvirtino A.Zuokas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) taip pat jaučiasi nugalėtojai, nes, kaip partija, gavo daugiausia balsų, todėl ir imasi iniciatyvos burti naują koaliciją. „Mes formuojame koalicija „kas su kuo“, o ne „kas prieš ką“, – teigė konservatorių lyderis Raimundas Alekna ir prisipažino bent telefonu jau pasikalbėjęs ir su A.Zuoku, ir su R.Adomavičiumi, ir su Juozu Imbrasu.
Galimybių daug
Skaičiuojant matematiškai, Vilniuje galimi įvairūs variantai, kaip galėtų atrodyti naujoji valdančioji dauguma. A.Zuoko koalicija, turinti 12 atstovų, V.Tomaševskio blokas su 11 narių ir „darbiečiai“ su 8 mandatais turėtų tvirtą 31 tarybos nario koaliciją, kuriai kitų partijų pritarimo net nebereikėtų. Tačiau bet kurią iš šių sudedamųjų dalių galėtų pakeisti ir 10 TS-LKD atstovų.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./A.Zuoko teigimu, norima sukurti koaliciją, kuri būtų suformuota remiantis bendrumu, o ne intrigomis. |
Atrodytų, po penkias vietas gavę socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ nebegali pretenduoti į valdžią, tačiau abi šios politinės partijos tebegalvoja apie galimybę įsiterpti tarp valdančiųjų. Tiesa, savo misiją jos mato skirtingai. Socialdemokratai, Vilniuje turėsiantys tik 5 vietas, kol kas sako tik klausantys, ką kalba kiti. „Nenoriu būti orakulas, bet nemanau, kad koalicija bus suformuota greitai. Visi nori patikrinti visus įmanomus variantus, suformuoti sau kuo palankesnę situaciją. O mes matysime, ar irgi būsime tarp valdančiųjų“, – išvadų daryti neskubėjo Socialdemokratų frakcijos lyderis R.Adomavičius.
Buvęs „tvarkiečių“ vedlys rinkimuose J.Imbrasas griežtas: jų tikslas neleisti A.Zuokui vėl sėsti į sostinės mero kėdę. Faktas, kad būtent A.Zuokas surinko daugiausia vilniečių balsų, J.Imbrasui didelio įspūdžio nedaro: „Rinkėjai yra tamsūs, nežiūri giliau, o dėl to kalti ir politikai, ir žiniasklaida, neatverianti jiems akių. Jie prisimena, kaip gerai Vilnius gyveno A.Zuoko valdymo metu, bet juk buvo ekonominis pakilimas, viskas būtų kilę į viršų ir be šio politiko.“ J.Imbrasas teigė tikįs, kad sostinėje užteks sveiko proto neleisti „firmai TAIP“ gauti valdžios.
TS-LKD lyderis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad po savivaldos rinkimų Vilniui turėtų vadovauti asmenys, neturintys praeities dėmių ir nevertinami kontroversiškai. Vis dėlto jis tiesiogiai neįvardijo A.Zuoko.
Apsikeitė kritikos strėlėmis
Į Vilniaus tarybą patekusių konservatorių lyderis R.Alekna – dar atsargesnis. Rinkimų naktį jis pareiškė matąs programų bendrumų tiek su A.Zuoko, tiek su V.Tomaševskio blokais ir nuomonės nekeičia ir dabar. Tiesa, neslepia kalbantis ir su kitomis politinėmis jėgomis, kurių parama leistų sudaryti valdančiąją daugumą be A.Zuoko.
Šis tvirtina, kad konservatoriai šiuo metu kelia tam tikrų problemų, nes dalis būsimosios TS-LKD frakcijos pasiruošusi su jo komanda dirbti miesto taryboje, kita dalis, kuriai atstovauja ir premjeras A.Kubilius, taip darydamas įtaką ir savo buvusiam patarėjui R.Aleknai, linksta daryti viską, kad būtų kitaip. „Bet turime daug laiko, neskubiname įvykių, norime sukurti koaliciją, kuri būtų suformuota remiantis bendrumu, o ne vidinėmis intrigomis“, – teigė A.Zuokas.
R.Alekną nustebino tokios A.Zuoko mintys, nes, jo teigimu, TS-LKD frakcija yra itin vieninga, neskilusi praeitos kadencijos taryboje ir sugebėjusi išlaikyti tą patį mandatų skaičių, nors ir buvo valdžioje. „Tai rodo mūsų gebėjimą susivienyti. Mes manome kitaip – avantiūrizmu dvelkia jungimasis su tais, kurie nesugeba organizuoti savo darbo, skilo ir kūrė naujus darinius“, – A.Zuokui atkirto R.Alekna.
Kandidatų – bent penki
Šiuo metu į Vilniaus mero postą pretenduoja net penki kandidatai. Be A.Zuoko, R.Aleknos, į mero postą taikosi ir Lenkų rinkimų akcijos (LRA) atstovai. Kol kas ši politinė jėga neišsirinko vieno kandidato, tad pretendentai net trys: Jaroslavas Kaminskis, Arturas Liudkovskis ir Vanda Kravčionok.
Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad realus kandidatas į sostinės vadovus yra tik vienas – A.Zuokas. „Suprantama, jis neturi pakankamai palaikomųjų balsų, bet turi ypatingą charizmą, valios ir politinių gebėjimų susitarti“, – sakė L.Bielinis.
A.Zuokas turi ypatingą charizmą, valios ir politinių gebėjimų susitarti, – sakė L.Bielinis.Politologo manymu, A.Zuoko praeitis taip pat neturėtų tapti rimtu trukdžiu būsimai karjerai: „Viskas priklausys, ar politinės grupės norės su juo bendradarbiauti. Jeigu nenorės, tas šleifas taps pretekstu nedirbti kartu. O jeigu bus ieškoma sąsajų su juo, tas šleifas taps trečio plano detale. Dar anksti spręsti, bet aš manau, kad A.Zuokas sugebės suburti aplink save pakankamą kiekį rėmėjų.“
LRA noras gauti mero postą L.Bieliniui neatrodo labai rimtas, anot jo, ši politinė jėga situaciją turėtų vertinti realiai, o ne remtis vien ambicijomis.
V.Tomaševskis tvirtino, kad derėdamasis dėl valdančios koalicijos LRA nekels ultimatumų būtinai gauti mero kėdę. „Užsispyrimas yra blogas patarėjas, mes nesame užsispyrę, mes kuklūs žmonės, bet turime teisę pretenduoti į šitą postą, nes laimėjome rinkimus 57 apylinkėse iš 151“, – kalbėjo europarlamentaro mandato atsisakyti neketinantis V.Tomaševskis.
Laimėjimas buvo dėsningas
Daugelį nustebinęs puikus lenkų ir rusų tautinėms mažumoms atstovavusio bloko pasirodymas savivaldos rinkimuose sostinėje gerai tarp Vilniaus krašto lenkų žinomam, bet su LRA nesusijusiam Kovo 11-osios Akto signatarui Česlavui Okinčicui atrodo visiškai dėsningas. Anot jo, V.Tomaševskio vedama koalicija gavo tokią dalį balsų, kiek sostinėje gyvena kitataučių, o tai pasiekta nuosekliai dirbant ir būnant pakankamai lankstiems – pastaraisiais metais LRA sugebėdavo susitarti ir su kairiaisiais, ir su dešiniaisiais.
„Per šiuos metus užaugo jaunų politikų karta, kuri savo veiksmais Vilniaus taryboje parodė sugebanti imtis atsakomybės ir dirbti ne vien tautinių mažumų, bet viso Vilniaus labui. Tai rodo kylantį pilietinio sąmoningumo lygį, kuris yra papildomas įrodymas, kad šitos partijos atstovai yra lojalūs Lietuvai ir miestui“, – sakė Č.Okinčicas.
Naujo mero galima tikėtis balandį
Pirmasis naujos kadencijos tarybos posėdis gali vykti ne anksčiau kaip balandžio 16 dieną, nes tą dieną baigiasi pastaruosius ketverius metus Vilnių valdžiusios tarybos kadencija. Tądien 2007-aisiais meru buvo išrinktas J.Imbrasas. Per pirmąjį posėdį tarybos nariai svarsto tik du klausimus. Pirmiausiai iš pareigų atleidžiamas savivaldybės administracijos direktorius, tada renkamas naujas meras ir jo pavaduotojai. Taip pat atėjus naujai tarybai pareigų neteks savivaldybės kontrolierius bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
