Neseniai Budapešto Politinio kapitalo instituto atliktas tyrimas rodo, kad šios partijos rėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ypač Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metu. Europos ultradešinieji kartojo Kremliaus propagandą, kad Europos Sąjunga ir Vakarai, o ne agresorė Rusija, provokuoja įtampą ir agresiją Ukrainoje.
Keli ultradešinieji politikai vyko stebėti tariamo referendumo Kryme. Jie tikino, kad referendumas, kuriame kai kuriuose miestuose už Krymo prijungimą prie Rusijos balsavo 123 proc. rinkėjų, buvo laisvas. Tarp jų buvo ir ultradešiniųjų arba populistų partijų iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Prancūzijos ir Vengrijos atstovų.
Racionalu manyti, kad Rusija stengiasi sukurti partines šeimas Europoje, – rašoma studijoje.
Prieš ES pasisakančių nacionalistinių partijų atstovai mato savo idėjų atspindį Kremliuje. V.Putinas susiruošė atkurti Rusijos kaip pasaulio galios statusą, tuo pačiu silpninant euroatlantinius ryšius.
„Racionalu manyti, kad Rusija stengiasi sukurti partines šeimas Europoje“, – rašoma studijoje. Joje cituojama daugybė pavyzdžių, kaip ultradešiniųjų partijų nariai dalyvauja įvairiuose Rusijos politikų renginiuose.
Pavyzdžiui, Italijos šiaurės lygos kongresas, surengtas gruodį, sulaukė ultradešiniųjų partijų lyderių iš Austrijos Nyderlandų, Švedijos, taip pat ir „Vieningosios Rusijos“ nario Viktoro Zubarevo.
Žavėjimasis V.Putinu taip pat plinta ir į nuosaikesnių pažiūrų dešinįjį sparną. Nigelis Farage, Didžiosios Britanijos euroskeptiškai nusiteikusios Nepriklausomybės partijos lyderis, atvirai parėmė V.Putiną, sakydamas, kad Rusijos prezidentas šiuo metu yra žmogus, kuriuo žavimasi labiausiai ir kad Europos Sąjunga išsikruvino rankas, priversdama Ukrainą rinktis tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Europos Sąjungos partijų, kurių dalis yra netrukus vyksiančių rinkimų favoritės, prisideda prie jau ir dabar Europoje esančios painiavos, bandant suformuoti atsaką V.Putinui.
Marin Le Pen: naujasis šaltasis karas
Prancūzijos ultradešiniųjų nacionalistų partijos lyderė Marine Le Pen Maskvoje šiemet jau buvo du kartus. Balandžio 11 dieną ji vyko pasimatyti su Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu, kuris yra įtrauktas į ES juodąjį sankcijų sąrašą.
Vizito metu ji išreiškė paramą Rusijai Ukrainos krizės kontekste, apkaltino Europos Sąjungą už tai, kad ji paskelbė Rusijai naująjį šaltąjį karą.
Pasak jos, Ukrainos rytiniai regionai turėtų gauti daugiau teisių Ukrainoje. Ji pasisakė už federaciją Ukrainos viduje. Tai esą būtų pats logiškiausias ir labiausiai gerbiamas sprendimas, susiklosčius tokiai situacijai.
Trapi Bulgarijos vyriausybė
Keliaujant toliau į Rytus, situacija yra dar labiau komplikuota. Bulgarija yra NATO ir ES narė, bet buvusi komunistinė valstybė vis dar yra labai artima Rusijai. Vyresni gyventojai yra rusofilai.
Georgijus Kadijevas, Bulgarijos valdančiosios socialistų partijos narys, neseniai pareiškė, kad jo tėvas buvo Sovietų Sąjungos karys ir jam labai sunku paaiškinti, kodėl reikėtų sutikti su ES sankcijomis Maskvai dėl Krymo aneksijos.
Trapi koalicinė Sofijos vyriausybė priklauso nuo ekstremistų dešiniojo sparno partijos „Ataka“, kuri galėtų pasitraukti, jeigu vyriausybė ir toliau remtų sankcijas.
Valdantieji Bulgarijoje kol kas palaiko sankcijas, tačiau valstybė gali jausti spaudimą.
Trapi koalicinė Sofijos vyriausybė priklauso nuo ekstremistų dešiniojo sparno partijos „Ataka“, kuri galėtų pasitraukti, jeigu vyriausybė ir toliau remtų sankcijas.
Danielis Smilovas, politologas, sako, kad „Ataka“ elgiasi taip, lyg būtų Rusijos arba Putino Eurazijos sąjungos dalis.
Austrijos flirtas su V.Putinu
Europoje rinkimus dažniausiai stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), bet Krymo referendumo priežiūrą organizavo Briuselyje įsikūrusi Eurazijos demokratijos ir rinkimų observatorija, vadovaujama gerai žinomo politiko Luco Michelio. Šis 56 metų teisininkas yra žinomas kaip V.Putino gerbėjas.
Kai Krymo gyventojai „balsavo“ pseudoreferendume, ESBO nebuvo įleista į pusiasalį. Nepaisant to, Austrijos ultradešinieji politikai Johannas Gudenussas ir Johannesas Hüberis bei Ewaldas Stadleris stebėjo referendumą.
Rusija yra kita Eurazijos galia, kuri galėtų inicijuoti tikrus politinius, ekonominius ir kultūrinius pasipriešinimo euroatlantiniam blokui judėjimus, – sakė Vengrijos politikas.
Vengrijos politikas Bela Kovacsas ir čekas Milanas Sarapatka taip pat buvo tarp antspaudavusių referendumo rezultatus, kuriuos teisėtais pripažino tik Rusija, Kazachstanas ir Armėnija.
Austrijos laisvės partijos lyderis Heinzas Christianas Strache savo ruožtu bendrauja su V.Putino rėmėjais. Jis lankėsi Maskvoje 2011 metais, siekdamas palaikyti draugiškus ryšius su „Vieningąja Rusija“.
Vengrijos judėjimas „Jobbik“ yra taip pat laukiami svečiai Maskvoje. 2013 metais judėjimo lyderis Gaboras Vona pareiškė: „Rusija yra labai svarbi valstybė. Be Turkijos, aš tikiu, kad Rusija yra kita Eurazijos galia, kuri galėtų inicijuoti tikrus politinius, ekonominius ir kultūrinius pasipriešinimo euroatlantiniam blokui judėjimus.“
