Jo teigimu, didesnio būrio euroskeptikų ir radikalų išrinkimas į EP Europos Sąjungos politikai neturėtų turėti didesnės įtakos.
Komentuodamas EP rinkimų rezultatus politologas atkreipė dėmesį, kad jie prieštarauja skelbiamiems partijų reitingams, kuriuose pirmauja kairieji – socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“.
Žinoma, didžiausi laimėtojai yra liberalai. Tai tikrai fantastiškas pasirodymas. Antanas Guoga pritraukė balsų iš netradicinio elektorato, – tvirtino politologas.
„Reitingų rezultatai prieštarauja tam, kas buvo prognozuota ir ką turime. Manyčiau, kad tai visiškas socialdemokratų pralaimėjimas. Jie pretendavo į tris-penkias vietas, o gavo dvi. Tai tam tikras protestas prieš Vyriausybę, švytuoklės apraiška yra (...) Švytuoklė sukasi į centro dešinę.“, – pirmadienį BNS sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, EP rinkimų nugalėtojai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis.
„Žinoma, didžiausi laimėtojai yra liberalai. Tai tikrai fantastiškas pasirodymas. Antanas Guoga pritraukė balsų iš netradicinio elektorato“, – tvirtino politologas.
L.Kasčiūno nuomone, konservatoriams padėjo tai, kad EP rinkimai vyko su antruoju prezidento rinkimų turu, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai asocijavosi su prezidente.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per rinkimų kampaniją vyravo ne europinės debatų temos, o nacionalinės.
Euroskeptikų gretų padidėjimas Europos Parlamente, anot L.Kasčiūno, neturėtų daryti didesnės įtakos Europos Sąjungos politikai.
„Euroskeptikai turės apie šimtą vietų iš 750. Nebūtinai visi bus vienoje frakcijoje (...). Tarp pačių euroskeptikų yra daug takoskyrų. Tai nebus didžiulė kolektyvinė jėga, bus daugiau garsesnių kalbų, daugiau debatų, bet jėgos nebus“, – sakė politologas.
Sekmadienį per EP rinkimus daugiausia balsų surinko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. Pirmoji gavo 17,39 proc. rinkėjų palaikymą, antroji – 17,27 procento.
Konservatoriai ir socialdemokratai drauge su Liberalų sąjūdžiu (16,52 proc.), partija „Tvarka ir teisingumu“ „14,27 proc.) iškovojo po du mandatus Europos Parlamente.
Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.).
VRK skelbiami duomenys nėra galutiniai.
Lietuva į Europos Parlamentą penkeriems metams rinko 11 atstovų.
