Nepaisant to, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai išleido nemažai pinigų, jų sąrašas buvo sudarytas iš politikų, kurie šiuo metu užima gana aukštas pareigas, ir tai šiai partijai galėjo pakišti koją, pastebi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis.
„Kokia tai žinia rinkėjui? Didžiausia valdančioji partija nori išsiųsti į EP nemažai savo lyderių. Tarp jų – ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, nors šiuo metu yra didelis nerimas dėl Ukrainos įvykių, Rusijos faktoriaus. Tai rodo, kad partijoje daliai lyderių yra prioritetas išvažiuoti į instituciją, o ne rūpintis einamaisiais reikalais. Tai stipriai kertasi su rinkimine kampanija, premjero populiarumu, šūkiu, kad svarbiausia – žmogus“, – rinkimų rezultatus analizuoja M. Jastramskis.
Be to, pasak TSPMI dėstytojo, viena partija šįkart dviejų kelmų neužsės, todėl Z. Balčytis turėjo apsispręsti, kam teikti aiškų prioritetą. „Galiausiai antrą Prezidento rinkimų turą laimėjo D. Grybauskaitė. Ji kažkokių aiškių simpatijų vienai ar kitai partijai neišreikė, bet sprendžiant iš to, kad ją rėmė liberalai ir konservatoriai, manau, nemažai daliai rinkėjų galėjo susidaryti įspūdis, jog tas pagrindinis žmogus, kuris gali laimėti postą, linksta prie šių partijų“, – teigia M. Jastramskis.
Socialdemokratų siekis su vienu kandidatu dalyvauti dvejuose rinkimuose išties galėjo lemti jų nesėkmę, sutinka politologas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Bernaras Ivanovas. „Kritiškai mąstančiam rinkėjui tai negalėjo patikti“, – pastebi politologas.
Liberalų ir konservatorių sąrašuose buvo akcentuojami jauni, progresyviai mąstantys, modernūs žmonės, kurie reprezentuoja ateities Lietuvą. Jei pažiūrėtume į socdemų ir „tvarkiečių“ sąrašus, tai tarp pastarųjų apskritai nėra jaunimo. Socialdemokratai turi J. Poželą, kuris šioje rinkimų kampanijoje visiškai išnyko, nebuvo akcentuojamas, – įsitikinęs politologas.
Pasak pašnekovo, rinkėjas galbūt ir nėra nusivylęs dabartine vykdoma vidaus politika, nebuvo jokių didelių sukrėtimų, tačiau siekis dalyvauti dvejuose rinkimuose su vienu kandidatu rinkėjui galėjo nepatikti.
„Mūsų rinkėjas darosi pilietine prasme brandesnis. Kaip kitaip paaiškinti liberalų sėkmę, kurių retorika skyrėsi nuo kitų partijų. Tai buvo nuoširdus žaismingumas, ironija, kuri „patraukė“ rinkėją, o žaidimas su kandidatu Prezidento ir EP rinkimuose labai nuoširdus elektoratui turbūt nepasirodė“, – aiškina VDU dėstytojas.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius pastebi, kad centro kairės partijos išlaiko turimus savo rinkėjus. „Nepaisant socdemų pralaimėjimo, valdančioji koalicija šiandien, žvelgiant į santykinius skaičius, turi didesnę paramą nei keturios koalicijos partijos turėjo per 2012 m. Seimo rinkimus. Dabar juos remia maždaug 52 proc. rinkėjų, o 2012 m. jas rėmė 51 proc. rinkėjų. Valdančioji koalicija tarp rinkėjų turi daugiau nei pakankamą paramą“, – skaičiuoja A. Krupavičius.
Politologas mano, kad socialdemokratai nepateisino vilčių dėl nevykusios rinkimų kampanijos.
„Trejos paskutinės rinkimų kampanijos buvo nevykusius. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo prognozuojama, kad socialdemokratai tvirtai laimės, bet pergalė buvo nuosaiki. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmame rate socialdemokratai pralaimėjo Darbo partijai. Šįkart vėl matome tą pačią tendenciją – socdemų EP rinkimų kampanija buvo vangi, neįdomi, beveik nematoma. Tos partijos, kurios buvo aktyvesnės, gavo bene daugiausia rinkėjų balsų, jos stengėsi pasiekti rinkėjus, agituoti“, – tęsia A. Krupavičius.
TSPMI dėstytojas M. Jastramskis mano, kad valdančiosioms partijoms laikas pagalvoti ir apie jaunuosius lyderius. „Liberalų ir konservatorių sąrašuose buvo akcentuojami jauni, progresyviai mąstantys, modernūs žmonės, kurie reprezentuoja ateities Lietuvą. Jei pažiūrėtume į socdemų ir „tvarkiečių“ sąrašus, tai tarp pastarųjų apskritai nėra jaunimo. Socialdemokratai turi J. Poželą, kuris šioje rinkimų kampanijoje visiškai išnyko, nebuvo akcentuojamas“, – įsitikinęs politologas.
Rinkimuose į Europos Parlamentą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis bei partija „Tvarka ir teisingumas“ gavo po du mandatus, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo po vieną mandatą.
