Neseniai Europos Komisijai pristatytoje buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinistö parengtoje ataskaitoje apie Europos civilinį ir gynybinį pasirengimą bei atsparumo didinimą pabrėžiama, kad reikia ruoštis ne vien karinei agresijai.
„Grėsmių gali būti pačių įvairiausių – tiek sukeltų gamtos, tiek mums nedraugiškų valstybių. Matėme staigius potvynius Ispanijoje, dar tebekalbame apie telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimus.
Reikia ruoštis ne vien karinei agresijai.
Šiuo metu, kai mus supančiame pasaulyje tų pavojų nemažėja, reikalingas ir naujas požiūris į mūsų visų pasirengimą reaguoti į tai. Būtent tai akcentuoja ir S. Niinistö ataskaita – turime būti pasiruošę bet kuriai iš įmanomų grėsmių“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo M.Vaščega.
Pasak jo, natūralu, kad Lietuvos gyventojams daugiausiai nerimo kelia su karu susiję dalykai – jautriai reaguojame ne tik į Rusijos tęsiamą karą prieš Ukrainą, bet ir į neteisėtos migracijos panaudojimą kaip hibridinę ataką ar mįslingus telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimus.
„Iš pažiūros gali pasirodyti, kad buvusio Suomijos prezidento S. Niinistö ataskaita yra labai pesimistinė – joje nurodoma, kad Europos Sąjunga nėra pasiruošusi karinei agresijai, bet turime pripažinti, kad ES yra gerokai sunkesnis taikinys nei buvo prieš dvejus metus. Per šį laiką buvo imtasi nemažai veiksmų, kad pradėtume vertinti ne tik kiekvienos šalies narės, bet visos ES pasirengimą atremti galimus pavojus“, – sako M. Vaščega.
Viskam pasiruošti neįmanoma, tačiau būtina žinoti algoritmus, kaip reaguosime į skirtingas krizes.
Jis atkreipia dėmesį, kad viskam pasiruošti neįmanoma, tačiau būtina žinoti algoritmus, kaip reaguosime į skirtingas krizes – tiek valstybės, tiek ES lygmeniu.
„Pats S. Niinistö ataskaitoje prisiminė JAV respublikonų pamėgtą posakį, pasiskolintą iš bolševikų: durkite durtuvu ten, kur minkšta, ir eikite pirmyn, o ten, kur atsiremiate į metalą, atsitraukite. Europa turi būti visur stipri, visur reikia turėti tą metalą, į kurį priešiškos jėgos atsiremtų ir nenorėtų eiti“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasirengimas – ir piliečių lygiu
Nors pasirengimo karinei agresijai kontekste dėmesys krypsta į NATO gynybos planus, tai nėra svetima tema ir Europos Sąjungai. Pasak M. Vaščegos, šiuo atžvilgiu pasirengimas apima tinkamą grėsmių įvertinimą ir gynybos pramonę.
„S. Niinistö ataskaitoje pateikiama, kad atsparumo didinimui reikia skirti 20 proc. ES biudžeto. Tai nereiškia, kad dabar tokią sumą – trilijoną eurų per 7 metus – paimsime iš ES biudžeto, prie pasirengimo prisideda visos šalys narės, jau dabar tam skiriančios lėšų. Dabar belieka pradėti galvoti, kaip galėtume tas lėšas panaudoti geriau – gal kurti bendrą infrastruktūrą, pasidalinti kaštus tarp valstybių, kai reikia stebėti infrastruktūrą už nacionalinės jurisdikcijos ribų“, – vardija jis.
Kaip pavyzdį pašnekovas nurodo Briuselyje esantį situacijų kambarį (angl. Situation Room, SITROOM), kuriame aktyvuojamas pagalbos mechanizmas ES valstybėms narėms gamtos kataklizmų atveju.
Jame ne tik suteikiama prieiga prie skaitmeninių resursų, padedančių pamatuoti žalos mastą, pavyzdžiui, palydovams padedant įvertinti miškų gaisro plitimą, bet ir organizuojama fizinė pagalba – kitos šalys gali atsiųsti reikiamos įrangos ar resursų padariniams likviduoti.
„Pasirengimas grėsmėms apima ne tik politinius sprendimus, bet ir asmeninį Europos piliečių indėlį. Turėti atsargų 72 valandoms – vandens, maisto, kitų reikalingų priemonių – paprastas, bet labai reikšmingas žingsnis, kurį gali padaryti kiekvienas mūsų“, – sako M.Vaščega.
Pasiruošimas – tai ne tik galimybė apsisaugoti, bet ir signalas potencialiems agresoriams.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo teigimu, sprendimas Europos gynybinio pasirengimo ataskaitą patikėti buvusiam Suomijos prezidentui siejamas su tuo, kad Suomija turi vertingos patirties. Rusijos kaimynystėje esanti valstybė yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios pasirengimą krizinėms situacijoms suvokia itin rimtai, o jų reakcijos planai – aiškiai apibrėžti.
„Pasiruošimas – tai ne tik galimybė apsisaugoti, bet ir signalas potencialiems agresoriams, kad Europa nėra lengvas taikinys“, – apibendrina M. Vaščega ir pabrėžia, kad šis klausimas bus viena svarbiausių užduočių naujajai Europos Komisijos kadencijai.
„Žinome, kad Putino ambicijos nesibaigia Ukrainoje“, – kovo mėnesį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, stovėdama šalia buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinisto, kurio paprašė parengti ataskaitą apie Europos civilinį ir gynybinį pasirengimą ir atsparumo didinimą - pokalbis su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega. Pamatykite laidą čia.
