Prezidento posto siekiantys kandidatai po trumpų prisistatymų kibo į žurnalisto E.Jakilaičio bei moksleivių užduotus klausimus. Diskusijoje moksleiviai domėjosi ne tik švietimo sistema, bet ir užsienio politika, žmogaus teisėmis, ekonomika.
Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi švietimo srityje, M.Puidokas sakė, kad visiems turėtų būti suteiktos galimybės nemokamai studijuoti bakalaurą, taip pat išreiškė kritiką šiuo metu galiojančiai aukštojo mokslo sistemoje taikomai krepšelių sistemai, kurią, tapęs prezidentu, norėtų keisti. Kandidatas pabrėžė, kad tapęs prezidentu ypatingą dėmesį skirtų ieškant švietimo ministro, kad nepasikartotų, anot jo, Jurgitos Petrauskienės atvejis.
Ar visuomenė mano, kad šis klausimas turi būti finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais?
I.Šimonytė pabrėžė, kad nemokamų dalykų nebūna, jos teigimu, viskas, kas nemokama, kažkam kažką kainuoja. Kandidatė atkreipė dėmesį į problemas ikimokyklinio ugdymo srityje. Anot jos, daugybė vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, nelanko darželių. Ji pabrėžė, kad tai galėtų tapti proga ištrūkti iš ydingo tėvų gyvenimo būdo rato.
Taip pat kandidatė pastebėjo, kad savivaldybės nesuinteresuotos spręsti optimizacijos klausimų, siekiant naudos vaikams. Be to, politikės teigimu, būtina daugiau dėmesio skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams integruoti. Nemokamo visuotinio mokslo idėją kandidatė įvertino kritiškai: „Užduokime sau klausimą: ar visuomenė mano, kad šis klausimas turi būti finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais?“
Kritikos krepšelių sistemai negailėjo ir A.Juozaitis. Be to, anot jo, turėtų būti sutvarkytas mokyklų tinklas. Kandidatas atkreipė dėmesį, kad švietimo sritį reikia apsaugoti nuo verslininkų interesų. Kiek vėliau, kalbėdamas apie švietimą, A.Juozaitis pagyrė Lietuvos kolegijų tinklą ir džiaugėsi į jas studijuoti grįžtančiais emigrantais. Nemokamos bakalauro studijos, teigė jis, – rožinė svajonė.
Sulaukęs klausimo apie privalomą istorijos egzaminą, M.Puidokas prisiminė, kad ir pats šią pamoką labai mėgo ir idėjai neprieštaravo, tačiau pabrėžė, kad turi būti nustatyta aiški tvarka, nes šiuo metu trūksta stabilumo. Paklaustas apie mėgstamiausią filmą kandidatas teigė esantis „Žiedų valdovo“ ir „Sostų karų“ fanas.
„Man atrodo, kad bandome rasti būdų, kaip kuo daugiau dalykų padaryti privalomus, ir taip keliame stresą vaikams. Taip, istoriją žinoti reikia, bet polinkis pridėti kuo daugiau privalomų dalykų ir krauti juos vaikams ant pečių nelabai kur veda“, – skeptiškai idėją įvertino I.Šimonytė.
Paklausta apie mėgstamiausią filmą politikė pripažino jaučianti silpnybę seniems britų komiškiems serialams ir, žinoma, „Hariui Poteriui“.
Kandidatui A.Juozaičiui užkliuvo istorijos egzamino forma: „Kai egzaminas paverčiamas testu, kurį galima atspėti, tai yra žmogaus pažeminimas.“
Kandidatai sulaukė ir nepatogių klausimų – moksleiviai teiravosi apie kanapių legalizavimą. A.Juozaitis šiuo klausimu pasisakė griežtai prieš, o I.Šimonytė pabrėžė, kad reikėtų keisti šiuo metu galiojančią ir juokais „baudžiakas už kasiaką“ vadinamą tvarką. M.Puidokas laikėsi panašios nuomonės ir pridūrė, kad nereikėtų drausti kanapių naudojimo medicinoje.
Aštriausia diskusija tarp kandidatų kilo išgirdus klausimą apie LGBT teises.
„Esu už šeimos modelį, kuris aprašytas Konstitucijoje. Santuoka – vyro ir moters sąjunga“, – teigė M.Puidokas.
Politikas čia pat pridūrė: „Esu prieš vienos lyties asmenų santuokas ir įvaikinimus.“
I.Šimonytė pabrėžė, kad LGBT žmonių teisės – kaip ir kiekvieno žmogaus teisės – privalo būti gerbiamos.
Po dešimties metų galbūt bus kitas klausimas, gal bus galima su gyvuliais kažką daryt žmonėms. Jau dabar Olandijoje tai galima daryti, tai ir mes, ko gero, iki to ateisim.
Tuo metu A.Juozaitis rėžė: „Po dešimties metų galbūt bus kitas klausimas, gal bus galima su gyvuliais kažką daryt žmonėms. Jau dabar Olandijoje tai galima daryti, tai ir mes, ko gero, iki to ateisim.“
Kalbėdama apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus I.Šimonytė pastebėjo, kad moterys turi mažiau galimybių siekti karjeros. Prezidento posto siekiantis A.Juozaitis komentarų šia tema neturėjo, tačiau sakė, kad moteris myli, o geriausiai jų teises ir padėtį išmano I.Šimonytė. M.Puidokas pripažino, kad problema egzistuoja, ir teigė, jog būtina peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Paklaustas apie Lietuvos ir Rusijos santykius, A.Juozaitis kalbėjo: „Mes turime 4 kaimynus, Rusija, aišku, audringiausia, bet, ačiū Dievui, tai nėra priešas. Priešas yra karo metu, kai žūstama ir einama myriop... arba už laisvę. Tai yra priešininkas, šiuo metu – grėsmingas. Jo atgrasymas yra teisingas, tai, ką mes darome kartu su NATO sąjungininkais. Tie 2 procentai nuo BVP turi būti, būtent Rusijos grėsmę įvertinant.“
Anot I.Šimonytės, nuolat keliamas Rusijos agresijos klausimas tebėra aktualus.
„Mums, kaip mažai valstybei, svarbu ne tik tai, kad esame tarptautinių junginių – ES ir NATO – dalys. Svarbus ir pats supratimas, kad taisyklėmis paremtas pasaulis, kad sienos nėra perbraižomos, kad sutarčių yra laikomasi, kad tarptautinės organizacijos gerbiamos – papildomas saugimo garantas. Todėl galvoti, kad kažkaip kitaip galime vertinti valstybę, kuri nesilaiko šių principų, nėra pagrindo“, – kalbėjo I.Šimonytė.
M.Puidokas sakė, kad geopolitinės situacijos pakeisti negalime, tačiau reikia elgtis pragmatiškai – remti JAV, kaip strateginės partnerės, poziciją, taip pat dalyvauti NATO ir ES veikloje. Politikas teigė, kad vis dėlto Lietuvai nepragmatiška būti ledlaužio smaigalio viršuje.
„Tokiu atveju Lietuva turi dar aštresnę poziciją Rusijos atžvilgiu negu JAV. Manau, kad tai nėra išmintinga. Turime nesudeginti visų tiltų, turime tiltą tiesti, bet jeigu ana pusė – Rusija – nenori būti demokratiška valstybe, tai turi būti jų, o ne mūsų pasirinkimas“, – sakė jis.
Diskusijos pabaigoje paaiškėjo, kad 61 proc. moksleivių rinkimuose palaikytų I.Šimonytę, 21 proc. – M.Puidoką ir tik 17 proc. palaikė A.Juozaitį.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto organizuojamas diskusijų ciklas „Mokiniai renka“ jau tapo tradicija. Renginio iniciatorių teigimu, kiek anksčiau mokiniai jau išreiškė nuomonę Europos Parlamento, merų, Seimo narių rinkimų metu.
„Tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei 150 šalies mokyklų. Diskusijos „Mokiniai renka Seimą“ metu į KTU atvyko ir tiesiogiai diskusijoje dalyvavo per 500 mokinių iš visos Lietuvos, nuotoliniu būdu (teletiltais) prisijungė 5 mokyklos iš Anykščių, Joniškio, Klaipėdos, Plungės ir Vilniaus“, – teigiama pranešime.
Diskusijos organizatoriai, remdamiesi gerąja edukacinių projektų, kurie jau daugelį metų sėkmingai organizuojami Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, JAV ir kitose šalyse, praktika, pagrindiniu projekto „Mokiniai renka(si)“ tikslu kelia siekį skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies pilietiniame gyvenime, gilinti mokinių žinias ir domėjimąsi viešosios politikos procesais bei viešuoju valdymu.
Projekto organizatoriai tikisi, kad mokinių dalyvavimas šiame projekte suprantama ir patrauklia jiems forma atskleis rinkimų esmę ir padės geriau suprasti rinkimų procesą. Tikimasi, kad dėl šio projekto bus pamažu formuojamas jaunų žmonių įprotis dalyvauti rinkimuose, o kartu ir ugdomas jų pilietiškumas, skatinamas įsitraukimas į politinį šalies gyvenimą.