Debatuose prezidentė sukritikavo krašto apsaugos ministrą, socialdemokratą Juozą Oleką ir kai kuriuos jo sprendimus pavadino improvizacijomis.
Paklausta, ar, jeigu bus perrinkta, reikalaus jo galvos, D.Grybauskaitė tiesiai neatsakė. Ji teigė, kad reikalaus, jog Vyriausybė parengtų finansinį planą, kaip didinti lėšas gynybai, o jei Vyriausybė to nepadarys, padarys ji.
„Finansų ministras pasakė, kad pinigų nebus, o aš sakau, kad bus. Valstybę reikia ginti šiandien. Deklaracijų laikas praėjo, reikia pradėti dirbti, šiandien yra grėsmės, o ne rytoj ir vakar", – kalbėjo ji, turėdama omenyje partijų pasirašytą susitarimą dėl finansavimo gynybai didinimo.
Z.Balčytis atsakė, kad ne finansų ministras vienas priiminėja tokio lygio politinius sprendimus. „Reikia nurodyti finansavimo šaltinį, 90 mln. Lt teks atiduoti pensininkams, turime kitų įsipareigojimų“, – sakė jis.
„Man nepatinka priešpastatymas su pensininkais. Šaltinis bus papildomos pajamos ir „šešėlis“, Vyriausybė gali, 0,001 deficitas irgi gali būti“, – atsakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė: aš nesilyginu
Paklaustas, kodėl geriau už prezidentę spręstų užsienio politikos klausimus, Z.Balčytis teigė, jog jis naudotųsi politinių institucijų pagalba. „Svarbu, kad nebūtų priiminėjami vienasmeniai sprendimai. Naudočiausi Valstybės gynimo taryba ir kitais instrumentais.“
Išgirdusi klausimą, kuo yra geresnė už Z.Balčytį, D.Grybauskaitė sakė, kad nesilygina su niekuo: „Žinau ką žinau, žmonės mato Lietuvos įvertinimą užsienio politikoje, kaip už Lietuvą balsuojama Jungtinėse Tautose. Nelyginu, tiesiog žinau, kad galiu susitvarkyti.“
Z.Balčyčio teigimu, D.Grybauskaitė prašovė, kad dėl Ukrainos nesukvietė Nacionalinės gynimo tarybos.
Z.Balčyčio teigimu, D.Grybauskaitė prašovė, kad dėl Ukrainos nesukvietė Nacionalinės gynimo tarybos. Ji atsakė, kad tarybai susirinkti nebūtina. „Taryba, jeigu kalbama apie politinį spektaklį, gali būti naudojama. Mano noras ne vaidinti ir vaizduoti kažkokį betikslį judėjimą“, – sakė prezidentė.
Anot D.Grybauskaitės, atėjusi į postą ji pastebėjo, kad NATO neturi gynybos planų Lietuvai, todėl griežtai kėlė šį klausimą.
Todėl, anot jos, tie planai buvo priimti, o dabar jie yra tobulinami: „Laikas ir gyvenimas parodė, kad buvome teisūs, kad reikalavome planų, kad pradėjome ruošti rezervą, suteikėme šauliams įgaliojimus, padarėme mišrią kariuomenę, ne tik profesionalią.“
Paklausta apie silpniausias Z.Balčyčio vietas, D.Grybauskaitė sakė, kad jai tai būtų nekorektiška, anot jos, minusus įvertins žmonės.
Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis priminė, kad dvišaliai santykiai su Rusija netapo konstruktyvūs. Apie tai paklaustas Z.Balčytis aiškino, kad Rusija – mūsų kaimynė, kurioje situacija kardinaliai pasikeitusi į bloga, Rusija – agresyvi, jos politika kaimynų atžvilgiu netoleruotina: „Teisingai, kad NATO ieško politinio situacijos sprendimo, bet mes turime ieškoti sąlyčio taškų, nes tai mūsų kaimynas. Esu įsitikinęs, kad artimoje ateityje Rusijos politika keisis.“
D.Grybauskaitė sakė, kad santykiai turi būti draugiški tiek, kiek jie grįsti savarankiškumu ir pagarba. „Prekiauti galėsime, kiek tai nebus naudojama prieš mus kaip spaudimo įrankis. Tenka apgailestauti, kad Rusija pasuko agresyvios politikos prieš kitas – visas šalis, linkme. Šalis pasirinko konfrontacijos, agresijos ir pokarinės taikos struktūros peržiūrėjimo kelią. Turime reaguoti į realijas, bet ir būti atviri besikeičiančiai situacijai.“
Z.Balčytis sakė, kad būtų vykęs į Sočį
„Viskas priklausys nuo to, kokia bus Rusija, jei liks tokia, kokia yra, ne“, – atsakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar kitąmet vyktų į Rusiją dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos parade, jei būtų pakviesta. Z.Balčytis teigė, kad jo nuomonė tokia pat.
Kalbant apie Sočio olimpines žaidynes, D.Grybauskaitė sakė, kad jau tada Rusija buvo agresyvi, daugelis šalių nesiuntė pirmųjų asmenų, taip pat ir Lietuva. Z.Balčytis sakė, kad jei būtų buvęs prezidentas, būtų vykęs į Sočį.
D.Grybauskaitė klausė, ar Z.Balčytis būtų pirkęs pakalnučių
Paskutiniuose debatuose kandidatai turėjo galimybę vienas kitam užduoti klausimus.
D.Grybauskaitė per debatus paklausė Z.Balčyčio, kaip pati sakė, ne į temą: „Kadangi buvo aptariama viešojoje erdvėje, noriu paklausti: Jeigu eitumėte per Vilnių ir pamatytumėte močiutę, ar iš močiutės nusipirktumėte pakalnučių?“
Jei eičiau kaip Z.Balčytis, nežinomas asmuo, močiutes reikėtų remti... Bet pareigūnams privalu laikytis įstatymų, taigi, sušelpčiau močiutę, bet pakalnučių nepirkčiau.
„Jei eičiau kaip Z.Balčytis, nežinomas asmuo, močiutes reikėtų remti... Bet pareigūnams privalu laikytis įstatymų, taigi, sušelpčiau močiutę, bet pakalnučių nepirkčiau“, – atsakė kandidatas.
Praėjusį savaitgalį prezidentė buvo užfiksuota nusipirkusi pakalnučių, imta svarstyti, ar dera valstybės vadovei remti nelegalų verslą, nes močiutės nemoka mokesčių. Be to, pakalnutės – saugomas augalas.
Z.Balčytis D.Grybauskaitės paklausė, kodėl iš užsienio reikalų ministro pareigų buvo atleistas Vygaudas Ušackas.
„Paprastas atsakymas: prezidentas užsienio politiką vykdo su Vyriausybe, bendražygiu V.Ušackas man netapo, jis vykdė mano vardu daugelį dalykų, kuriems nepritariau, teko išsiskirti“, – sakė ji.
D.Grybauskaitė leido suprasti, kad G.Grinos vietoje atsistatydintų
Z.Balčytis paklausė, ar D.Grybauskaitė prisiima atsakomybę, kad VSD dirbo neefektyviai.
„Reikėjo daug ką perdaryti, peržiūrėti funkcijas. Pertvarka buvo rimta, bet matant naujas grėsmes, aišku, kad grėsmių prevencijos departamentas nevykdo, jis susiaurino įstatymo traktavimą, todėl reikia jos vadovams prisiimti atsakomybę, jei taip liks, kritika išliks“, – atsakė D.Grybauskaitė. Ji leido suprasti, kad VSD vadovo Gedimino Grinos vietoje ji atsistatydintų. Šį pareigūną prezidentė kritikuoja ne pirmą kartą.
Į konfrontaciją su VSD D.Grybauskaitė stojo po to, kai kilo pažymos nutekinimo skandalas, kurio epicentre atsidūrė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
D.Grybauskaitė – prieš dvikalbes lenteles
E.Jakilaitis klausė apie Lietuvos santykius su lenkais. Z.Balčyčio nuomone, reiktų įvertinti, ar Lenko kortą turintys piliečiai lojalūs Lietuvai, anot jo, reikia sužinoti, ar tokio dokumento turėjimas nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos.
Z.Balčyčio nuomone, lenkiškas pavardes originaliais rašmenimis būtų galima rašyti pasuose, bet tik ne pagrindiniame lape.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis yra mūsų pilietis, pasitikėti reikia visais mūsų piliečiais. Pirmiausiai kitos valstybės turėtų pagalvoti, ar dalindamos kortas nesukelia konfrontacijos. Tai daro Rusija – tai suprantama, ji dalija ir pasus. Nelabai suprantama, kad ES partneriai bando tą naudoti“, – teigė D.Grybauskaitė.
Paklausta apie dvikalbes lenteles, D.Grybauskaitė net kelis kartus pakartojo, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra valstybinė: „Konstitucinio Teismo išaiškinime pasakyta, kad dėl pavardžių rašymo turi apsispręsti Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“
Ji leido suprasti, kad prieštarauja dvikalbių lentelių įteisinimui.
Z.Balčyčio nuomone, lenkiškas pavardes originaliais rašmenimis būtų galima rašyti pasuose, bet tik ne pagrindiniame lape.
„Draugystė negali būti perkama nuolaidžiavimo būdu“, – apie santykių su Lenkija gerinimą kalbėjo prezidentė.
Z.Balčytis mano, kad reikia daugiau vizitų į Lenkiją. D.Grybauskaitė atsakė, kad dešimt kartų vyko į šią šalį, tačiau ne vizitų skaičius lemia santykius tarp šalių.
Z.Balčytis: pirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės neturėtume
Paklausta, kokių veiksmų Lietuva turėtų imtis dėl Astravo atominės elektrinė, D.Grybauskaitė sakė: „Mes reikalaujame griežto Espo konvencijos laikymosi, negauname informacijos dėl saugumo, tačiau stengiamės, kad Baltarusija atsiskaitinėtų.“
Z.Balčyčio teigimu, Astravo atominė kelia didelį rūpestį, o Lietuva turėtų griežčiau jį išreikšti.
„Su Baltarusija turime glaudžius ekonominius santykius, reikia laikytis ES politikos, bet mums reiktų pabandyti keisti ES požiūrį, reikia bendrauti su kaimynais, o ne nuo jų atsiriboti“, – apie santykius su Aliaksandro Lukašenkos valdoma šalimi kalbėjo socialdemokratų kandidatas.
„Lietuva pasirengusi bendrauti su visais kaimynais, kiek jie pasirengę bendrauti. Europa tikėjo, kad Baltarusija atsiveria, tačiau po rinkimų ši šalis parodė tą patį veidą. Baltarusija bijo, kad jos žmonės galėtų laisviau atvykti į Lietuvą, todėl nesutiko pasirašyti tai numatančios sutarties“, – sakė D.Grybauskaitė.
