„Jie tikrai su viltimis, kad galbūt pavyks pasiekti ir didijį šventąjį tikslą, jei jau pavyko pasiekti tai, kad bus antras ratas. D.Grybauskaitė labai kliudo kai kurių jų korumpuotiems tikslams, kitų – politiniams, o trečių – ekspansiniams tikslams. Aš tikiuosi, kad Maskva nelaimės, labai atsiprašau socdemų“, – antradienį vakare surengtoje diskusijoje apie Prezidento rinkimus kalbėjo V.Landsbergis.
D.Grybauskaitė, anot profesoriaus, pastaruoju metu įtikinamai kalba, kad ji pavojingu kompromiso su Rusija keliu neitų. Tuo tarpu Z.Balčytis, socialdemokratai ir jų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius gali būti kur kas labiau linkę į kompromisus.
„Gazprom“ dovanėlių nedalija. Kas ką apgaus? Jie galvoja, kad jie apgaus. Mums galvoti, kad mes apgausime, yra labai drąsu.
„Galima numanyti, kad Vyriausybės galva ir jo partija norėtų parodyti, kad kažko pasiekė santykiuose su Rusija. Lietuvoje gali būti pagundų dabartinei Vyriausybei ir premjerui pamosuoti sumažinta dujų kaina. Kas išmano, tas klausia: o kokia mūsų kaina bus už tai. „Gazprom“ dovanėlių nedalija. Kas ką apgaus? Jie galvoja, kad jie apgaus. Mums galvoti, kad mes apgausime, yra labai drąsu. Jei mes atleisime nors vieną savo reikalavimą, tai palengvės ir Rusijai, ir ES, nes nebereiks mūsų remti ir turėti problemų su nepatenkinta Rusija“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Po diskusijos kalbėdamas 15min.lt V.Landsbergis sakė, kad Europa nesuprastų, jei Lietuva prezidentu išrinktų ne autoritetą pelniusią D.Grybauskaitę, o beveik nežinomą Z.Balčytį. Taip pats profesorius pripažino per rinkimų kampaniją nusivylęs iš Konservatorių partijos išėjusio politiko Naglio Puteikio pasirinkta taktika.
– Kaip jūs prognozuojate, koks bus skirtumas tarp D.Grybauskaitės ir Z.Balčyčio antrajame rinkimų ture?
– Aš tikrai manau, kad žmonės nepakriks ir supras, kad reikia palaikyti D.Grybauskaitę. Kad nereikia daryti destabilizacinio ir kompromituojančio Lietuvą Europoje veiksmo. Deja, taip yra. D.Grybauskaitės žinomumas, svoris ir autoritetas Europos valstybių viršūnėse ir Europos institucijose yra nepalyginamas.
Prasidėtų klausimai, ką mes čia išrinkome, kas tas žmogus. A, jis buvo ministras, o ką jis padarė, kur jis pasireiškė? Suprantate, sakytų, kad Lietuva padarė labai keistą pasirinkimą. Ir nepaaiškintum.
D.Grybauskaitės žinomumas, svoris ir autoritetas Europos valstybių viršūnėse ir Europos institucijose yra nepalyginamas. Prasidėtų klausimai, ką mes čia išrinkome, kas tas žmogus.
– Ar jus nustebino tai, kad antrojo turo prireikė? Prezidentė elgėsi taip, lyg ji būtų nustebusi, atšaukinėjo konferencijas, pasisakė trumpai.
– Ji galėjo ir nenukelti pasisakymų laukdama paskutinių rezultatų. Galėjo pasakyti, kad dar rezultatų nėra, vienaip bus ar kitaip. Ką nors pasakyti. Žurnalistams svarbu, kad ką nors pasakytum, o jie paskui prirašo patys (juokėsi). Ji perlaukė su šiuo darbu.
Pagal balsavimą galima buvo jausti, kad 50 proc. gali ir nebūti. Aiškiai pirmauja, bet apie 40 proc.
– Ar galėjo pati D.Grybauskaitė iki pirmojo turo pati padaryti ką nors daugiau, kad tie 50 proc. būtų buvę?
– Visada taip galima pasakyti. Galima pasakyti, kad ir Z.Balčytis galėjo padaryti kažką daugiau, kad būtų dar 5 proc. Argi negalėjo? Visi galėjo. Viena įdomi pastaba buvo Andriaus Kubiliaus, kad prasidėjęs rusų balsavimas už Valdemarą Tomaševskį buvo nuostolis Artūrui Paulauskui ir tam tikra prasme tai padėjo D.Grybauskaitei turėti antrame rate ne tokį aršų ir chuliganišką oponentą.
– Jūs manote, kad su Z.Balčyčiu kovoti D.Grybauskaitei geriau nei su A.Paulausku?
– Z.Balčytis yra mandagus žmogus. Kultūrų skirtumas labai akivaizdus. Gal žmonėms patinka toks A.Paulausko taškymasis karikatūromis, slaptai nusiklausyto įrašo demonstravimas, o gal tai nusikalstama? Nežinau, bet Vyriausioji rinkimų komisija į tai nereagavo, kad slapta padarytas neteisėtas įrašas yra įteisinamas kaip rinkimų medžiaga prieš ką nors.
Matyt, konsultantai sustatė tuos taškelius, kad N.Puteikis net kartojo juos ne po vieną kartą. Jis mane šiek tiek nuvylė šita prasme. Aš maniau, kad jis savarankiškesnis.
– Bet ar bus lengviau laimėti prieš kultūringesnį oponentą?
– Lietuvos visuomenėje negalėtum pasakyti. Visuomenei gali patikti ir įžūlesnis puolėjas. Taip atsitinka. Mes matėme, kad Naglis Puteikis, nepriklausomas kandidatas, kiekvieną kartą būtinai stengdavosi įspirti prezidentei net ir keista argumentacija, kad ji nepatriotiška, nekrikščioniška.
Tokie taškeliai parinkti, kurie kam nors yra jautrūs. Matyt, konsultantai sustatė tuos taškelius, kad jis net kartojo juos ne po vieną kartą. Jis mane šiek tiek nuvylė šita prasme. Aš maniau, kad jis savarankiškesnis.
– N.Puteikis ne pirmas politikas, pradėjęs politinę karjerą TS-LKD, o vėliau tapęs tuo, kuris renka protesto balsus. Tas pats buvo su Rolandu Paksu. Kur suklysta patys konservatoriai, kad jų rate iškyla tokie žmonės?
– Jūs manote, kad Konservatorių partijos nariai arba vadovybė yra visai kitokie, nei Lietuvos žmonės. Gerbiami Lietuvos žmonės irgi suklysta ir kartais pastato šalį beveik ant ribos. O gal ją valdys Jura Borisovas? Netoli nuo to. Lietuvos žmonės tartum nesuvokia.
Žinoma, kitos partijos ir jų vadovai, ir mano partija tai tuos dalykus suvokiame, bet priėmimas žmogaus į partiją yra labai liberalus. Tik dabar įvedėme rekomendacijos reikalavimą, kad naujas narys ateina su esamo, ne vakarykščio, o su stažu, nario rekomendacija ir jam tenka tam tikra atsakomybė už tą naują narį. Neatsimenu, kaip buvo anais atvejais, kas rekomendavo.
Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia praktiška, pragmatinė ir ne visai neteisinga pažiūra, kad kairiųjų krypčių partijos ir tų partijų žmonės yra linkę į konformizmą su Rusija, kokia ta Rusija bebūtų.
Tikiuosi, gal ne aš rekomendavau, bet ir tai negali žinoti, kas paskui įvyks to žmogaus sąmonėje ar sieloje ir kaip jis pradės reikštis.
Kas galėjo numatyti, kad Gediminas Vagnorius pradės taip reikštis. Žiūrėkite, kuo jis dabar pabaigė. Toks iškilus politikas ir toks buvęs energingas Vyriausybės vadovas, o sėdi kažkur Viktoro Uspaskicho užpečkyje.
– Kokį jūs pagrindinį Z.Balčyčio trūkumą pabrėžtumėte būdamas D.Grybauskaitės vietoje?
– Šito aš nedarysiu. Manau, kad ir pati gal to nedarys. Juk jos politinė kultūra buvo visiškai kitokia. Net Z.Balčytis neišlaikė ir pačioj pabaigoj debatų jau pradėjo D.Grybauskaitės adresu kažką mėtyti. O ji pati tik vakar vieną perspėjimą pasakė, kad gali patempti į tą pusę.
Tas turbūt ir taip kiekvienam aišku. Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia praktiška, pragmatinė ir ne visai neteisinga pažiūra, kad kairiųjų krypčių partijos ir tų partijų žmonės yra linkę į konformizmą su Rusija, kokia ta Rusija bebūtų. Tuo tarpu centro-dešiniųjų – TS-LKD ir jiems prijaučiantys – skiria Rusijos vardą nuo Rusijos dabartinės vadovybės, kuri gali būti ir arši, ir agresyvi, ir pavojinga.
Su ja tenka konfrontuoti ir nereikia atsiprašinėti. Kiti vis linkę atsiprašinėti, kaip čia mes konfrontuojame. Bet ne mes konfrontuojame, o ta jėga ateina konfrontuodama su mūsų laisve, su mūsų europietiškumu, su mūsų savarankiškumu, su mūsų teise apginti savo rinką, savo dujų vartotojus, kad jie nebūtų plėšiami ištisai. Tai yra mūsų teisė ir pareiga tą daryti. O kiti mano, kad mes pykdome šeimininką. Tas šeimininko jausmas yra negeras ir jis labiau būdingas kairiesiems.
– Kokia jūsų paties nuotaika prieš Europos Parlamento rinkimus, juk juose dabar dalyvaujate ne pats, o jūsų anūkas?
– Atskirkite tuos du klausimus. Aš du kartus dalyvavau, o trečią kartą nedalyvauju. Su tuo klausimu pabaigta. O kad atsirado jaunas žmogus su mano pavarde, kuris nutarė pabandyti savo jėgas politikoje, tai tegu pabando.
– Ar jis prašė jūsų paramos, patarimų?
– Nelabai. Galima sakyti, kad iš principo jis jau buvo apsisprendęs, tik tiek, kad aš jo neatkalbinėjau. Aš tik jam pasakiau: „Tu pamatysi, kiek gausi dėl tos savo pavardės.“ Mano pavardė nebus jam pagalba. O gali būti dar ir priekaištas.