Naujienų portalo LRT.lt kalbinti du politologai pastebi, kad Z.Balčytis antrajame ture turi daug šansų pasivyti D.Grybauskaitę, o beveik visų į antrąjį Prezidento rinkimų turą nepatekusiųjų kandidatų rinkėjų balsai nesunkiai turėtų pereiti į Z.Balčyčio pusę.
„1997, 2002 ir netgi 2004 metų antri rinkimų turai rodo, kad antru finišavusio kandidato šansai antrajame rinkimų rate paprastai nėra blogi. Jie sugeba pritraukti į antrąjį rinkimų turą nepatekusių kandidatų šalininkus. Šiuo atveju Z.Balčyčio pozicijos nėra blogos“, – kalba A. Krupavičius.
Pasak politologo, Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko balsai lengvai pereis Z.Balčyčiui, nes jų elektoratai yra panašūs. Valdemaro Tomaševskio rinkėjų balsai, pasak A.Krupavičiaus, taip pat turėtų pereiti į Z.Balčyčiui.
„Artūro Zuoko rinkėjų balsai gali šiek tiek skirstytis. Pats A.Zuokas parodė, kad jis remia Z.Balčytį, ir nors jo agitacija nėra efektyvi, ji šiek tiek prisidės prie to, kad dalis balsų atitektų Z.Balčyčio naudai“, – teigia politologas.
Anot A. Krupavičiaus, protesto balsais vadinami Naglio Puteikio rinkėjų balsai nesunkiai atiteks Z. Balčyčiui. Politologo teigimu, reikšmingą vaidmenį rinkiminėje kovoje turės koalicijos partnerio Rolando Pakso žodis: „Antrojo rinkimų turo kovoje svarbus bus R. Pakso žodis. Jis jau išreiškė savo paramą Z. Balčyčiui pirmajame rinkimų ture, tačiau ta agitacija nebuvo garsi ir matoma, tikėtina, kad ji bus kur kas intensyvesnė antrajame ture.“
Jei aritmetiškai sudėtume kitų kandidatų balsus, kuriuos jie gavo pirmajame ture, didžiąją dalį jų turėtume priskirti Z. Balčyčiui. Tuomet taptų akivaizdu, kad D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio pozicijos antrame rinkimų ture yra panašios
Politologo teigimu, mažiausiai aišku, kam atiteks Bronio Ropės balsai. Reikia įvertinti ir tai, kad balsuoti antrajame ture ateis rinkėjų, kurie pirmajame rinkimų ture nedalyvavo. Tačiau tikimybė, kad neapsisprendusieji ir nedalyvavusieji pirmajame rinkimų ture pirmiausiai parems D. Grybauskaitę, pasak A. Krupavičiaus, yra mažesnė.
„Jei aritmetiškai sudėtume kitų kandidatų balsus, kuriuos jie gavo pirmajame ture, didžiąją dalį jų turėtume priskirti Z.Balčyčiui. Tuomet taptų akivaizdu, kad D.Grybauskaitės ir Z.Balčyčio pozicijos antrame rinkimų ture yra panašios“, – sako politologas.
Kandidatai turi keisti strategiją
Z.Balčytis turėtų keisti savo retoriką ir strategiją, kad pelnytų daugiau rinkėjų simpatijų, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.
„Prezidentei D. Grybauskaitei pasisekė, kad kitas kandidatas yra toks savotiškas. Utiriruojant galima sakyti, kad jis nelabai nori laimėti. Jis nekelia aštresnių klausimų, nesistengia išryškinti prieštaravimų, daugeliu klausimų jo pozicija sutampa su D.Grybauskaitės. Galima vertinti nebent charakterio skirtumus. D.Grybauskaitė yra labiau kategoriška, mėgsta kalbėti tiesmukai. Tuo metu Z.Balčytis sąmoningai yra apsisprendęs būti ramesnis, nuosaikesnis ir kažkiek rinkėjų tai irgi patrauks“, – kalba S. Spurga.
MRU docento teigimu, stebėtina, kad taip vangiai pasireiškiantis kandidatas sugebėjo iškopti į antrąjį rinkimų turą, juolab, kad jis nebuvo labai žinomas politikas Lietuvoje. Z.Balčytis turėtų tapti kritiškesnis, aštresnis, antraip naujų rinkėjų simpatijų patraukti jam bus nelengva.
A.Krupavičiaus teigia, kad Z.Balčytis turi išlikti dalykiškas ir santūrus, tačiau ne bestuburis. „Jis turi būti aštresnis, ypač diskusijose su dabartine Prezidente. Jis turi pademonstruoti socialdemokratų partijos politikos skirtumus dabartinės Prezidentės politikos atžvilgiu. Ne tik ekonominėje, socialinėje srityje, tačiau ir užsienio politikos, nacionalinio saugumo politikoje. Skirtumai tarp kandidatų turi būti ryškesni, nes dabar atrodo, kad politika menkai keisis, nepaisant to, kuris kandidatas rinkimus laimės“, – pabrėžia A. Krupavičius.
Prezidentė D.Grybauskaitė, anot LRT.lt pašnekovų, taip pat turi atlikti korekcijų. „D.Grybauskaitė taip pat turėtų keisti savo strategiją. Jei prisimintume D.Grybauskaitę, kuomet ji pirmąjį kartą kandidatavo Prezidento rinkimuose, ji išvis beveik nedalyvavo diskusijose. Šį kartą matome, kad dalyvauja, tačiau neblizga: į daugelį klausimų neatsako ir ne itin noriai bendrauja tiek su žurnalistais, tiek su rinkėjais. Jei konkurentas būtų kiek aštresnis, ji galėtų būti savotiškai nubausta, tačiau jai pasisekė, kadangi Z.Balčytis taip neryžtingai elgiasi“, – kalbėjo S.Spurga.
Savo ruožtu A.Krupavičius yra įsitikinęs, kad D.Grybauskaitė turi pakeisti visą savo politinę laikyseną, kitaip rinkėjai jos nepalaikys. „Jos politiniam įvaizdžiui reikia revoliucijos“, – sako A. Krupavičius.
