Giriasi puodas
Lietuva pagal mokesčių surinkimą Europoje atrodo prastai. Kodėl ir kaip tą pakeisti? Tokio pirmo klausimo sulaukė kandidatai į Lietuvos prezidento postą. LRT televizijos transliuojamuose debatuose apie ekonomiką ketvirtadienio vakarą dalyvavo visi 7 kandidatai.
Debatų pradžioje Artūras Zuokas vis siūlė atsakymų ieškoti Vilniuje – savivaldybė, kuriai jis dabar vadovauja, susitvarko taip puikiai, kad turėtų būti pavyzdys visai Lietuvai.
„Reikia žiūrėti į šešėlį. Siūlau pasinaudoti Vilniaus miesto patirtimi – viešųjų pirkimų metu neperkame paslaugų iš tų įmonių, kurios moka minimalų atlyginimą“, – atsakydamas į klausimą kalbėjo A.Zuokas.
Kiti kandidatai Vilniaus etalonu nelaikė ir priminė A.Zuokui milijardą viršijančias miesto skolas.
„Vilniaus pavyzdys nelabai tinka, nes turi daug skolų. Turėsime pereiti prie solidarumo mokesčio, kad mažėtų skirtumas, kad būtų apmokestintos visos per metus gautos pajamos“, – apie progresinius mokesčius užsiminė Zigmantas Balčytis. Šiuo metu mokesčių sistema, pasak jo, nėra progresyvi, nors progresyvumo požymių esama, pavyzdžiui, diferencijuojamas neapkomestinamas pajamų dydis.
Tačiau A.Zuokas neatlyžo – paklaustas, kaip į Lietuvą pritrauks užsienio investicijų, vėl siūlė žiūrėti į Vilnių: „Nors Vilniaus miesto biudžetas yra mažiausias vienam gyventojui, pernai buvo pirmas miestas Europoje pagal pritrauktus investuotojus, turime patirtis ir žinome, ką daryti, kad į Vilnių ateitų investicijos.“
Sujungti STT ir FNTT
A.Zuokas siūlė, kovojant su šešėliu, sujungti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
„Reikia STT ir FNTT apjungimo. Jų konkurencija naudinga tik kontrabandininkams. Reikia motyvuoti tuos žmones, kurie dirba teisėsaugos institucijose. Reikia skirti gerą atlygį, kad jie galėtų išgyventi iš savo pagrindinių pareigų“, – sakė A.Zuokas.
Tam pritarė ir Z.Balčytis. Finansinius nusikaltimus tiriančių institucijų perteklių pastebėjo ir Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, didelė problema, skatinanti ir šešėlinę ekonomiką, yra korupcija ir specialistų kvalifikacijos stoka. Ji tikino, kad neužtenka pakeisti vienos teisėsaugos institucijos vadovo, kad pasikeistų jos veikimo principai.
„Kvalifikacijos stoka didžiulė, ypač tyrėjų lygmeny, vien tik vadovų kaita nieko nepakeis. Yra daug gilesnių problemų“, – sakė D.Grybauskaitė. Be to, būtina investuoti į nusikaltimus tiriančių pareigūnų skatinimo sistemas.
Naglis Puteikis sakė, kad teisėsauga yra valdoma telefonu: „Galime matyti pasieniuose – pripirkta rentgenų aparatų, bet jie stovi nenaudojami. Ko norime iš teisėsaugininkų, jeigu jų alga, palyginti su prezidentės, yra keturiolika kartų mažesnė.“ Jis siūlė susieti jų algas su valdininkų algomis. Pavyzdžiui, prezidento alga galėtų siekti 6 bibliotekininko algas ir ne daugiau.
Ilgisi Mildos Dargužaitės
Į klausimą, kaip prisivilioti užsienio investuotojų, N.Puteikis sakė, kad investuotojams reikia sukurti palankią aplinką, kuria kol kas Lietuva pasigirti negali. Jis ypač pabrėžė iš darbo savo noru išėjusios buvusios „Investuok Lietuvoje“ vadovės Mildos Dargužaitės pavyzdį.
„Išmetėm Dargužaitę, ją išstūmėme labai negailestingai – žmogus yra niekas. Jeigu taip elgiamės su Milda Dargužaite, taip elgiamės ir su paprastu žmogumi“, – sakė N.Puteikis.
Pasak Broniaus Ropės, siekiant pritraukti užsienio investuotojų, reikėtų decentralizuoti valdžią ir daugiau galių, pavyzdžiui, paramos skirstymo, suteikti savivaldai.
Apie valdžios decentralizavimą kalbėjo ir Valdemaras Tomaševkis.
„Turime decentralizuoti valdžią, kadangi ministerijos kartais nesugeba analizuoti situacijos. Turime savivaldybėms leisti laisvai disponuoti žeme“, – sakė V.Tomaševskis.
„Barclay's“ A.Paulauskui – tik pigūs viešieji ryšiai
Artūras Paulauskas, atsakinėdamas į klausimą apie investicijas, baksnojo pirštu į buvusius valdančiuosius ir nesuprato, kam jie įvykdė naktinę mokesčių reformą bei atsivedė į Lietuvą „Barclay's“.
„Neturėtume sudaryti milžiniškų lengvatų užsienio kapitalui, kaip kai kurioms IT kompanijoms, kurios bando pigius viešuosius ryšius daryti. (…) Užsienio investicijoms svarbus stabilumas. Chaotiški pokyčiai niekam nėra naudingi. Prisiminkime ir naktinę mokesčių reformą“, – sakė A.Paulauskas.
Jis taip pat minėjo, kad reikėtų peržiūrėti Lietuvos švietimo sistemą, kad užsienio investuotojai rastų Lietuvoje jiems reikalingų specialistų. Apie jų trūkumą kalbėjo ir kiti kandidatai, vardiję būdus, kaip didinti Lietuvos konkurencingumą.
Kandidatai į prezidento postą priminė, kad, ieškant užsienio investicijų, nereikėtų pamiršti ir vietos verslo.
„Negalima skirti, ar tai mūsų, ar tai užsienio verslas. Turime suprasti, kad verslas moka mokesčius, kuria darbo vietas. Turi būti daugiau sprendimų dėl sudaromų jiems geresnių sąlygų. Smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindų pagrindas“, – sakė Z.Balčytis.
Nori valstybinio banko
A.Paulausko teigimu, bankrutavus porai lietuviškų bankų, Lietuvos finansų sistemoje susidarė skandinaviškų bankų monopolis, todėl jiems konkurenciją kurti reikėtų kuriant valstybinį banką.
Tam griežtai paprieštaravo D.Grybauskaitė. Lietuvoje veikia daug skirtingų valstybių komercinių bankų, todėl konkurencija bankų sektoriuje yra. Tiesa, bankai yra nelinkę išdavinėti daug paskolų. Tačiau tam yra „Invega“ – Vyriausybės įkurta įmonė, teikianti paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui garantijas bankams. Tačiau tokia draudimo sistema A.Paulauskui nepatinka.
Tiek vietiniam, tiek ir iš užsienio į Lietuvą besidairančiam verslui nerimą kelia aukštos energetikos kainos. B.Ropė siūlo sumažinti energetinių resursų importą ir daugiau energijos gaminti Lietuvoje.
„Mes labai daug importuojame energetinių resursų, o ne gaminame vietoje, nekuriamos darbo vietos. Energetikos išteklių gamyba padidintų mokesčių surinkimą“, – sakė jis.
Pasak D.Grybauskaitės, energetika yra probleminė sritis visoje Europos Sąjungoje – konkurencingumą smarkiai mažina priklausomybė nuo Rusijos.
„Bet kurios šalies konkurencingumas pirmiausia yra jos ekonomikos efektyvumas. Visa Europos Sąjunga grimzta į nekonkurencingą situaciją – didžiulė problema yra priklausymas nuo vieno energetikos tiekėjo. Jei taip bus ir toliau, bus daug problemų“, – atsakydama į klausimą, kaip didins ekonomikos konkurencingumą ir darbo našumą, sakė D.Grybauskaitė.
Nei antausių, nei bučinių
Ketvirtadienio debatai karšti nebuvo – šeši kandidatai arba pritarė dabartinei valstybės vadovei D.Grybauskaitei, arba išvis nereplikavo. Kiek aštriau į kelis pasisakymus reagavo tik N.Puteikis, keliais klausimais nepritarė A.Paulauskas, tačiau nė vienas kandidatas nebuvo aršus D.Grybauskaitės oponentas.
Nesulaukusi kritikos, nesulaukė prezidentė ir didelio palaikymo. Kitus kandidantus į LRT studiją ketvirtadienį palydėjo partiečiai, vėliavėlių ar plakatų atsinešę šalininkai. Tuo metu už D.Grybauskaitės nugaros sėdėjo vos vienas atpažįstamas žmogus – jos rinkimų kampanijos vadovas buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.
Eurui pritaria ne visi valdantieji
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – valdančiosios partijos – atstovas prezidento rinkimuose V.Tomaševskis, priešingai nei koalicija, euro įvedimui 2015 metais nepritaria.
„Laikui bėgant įvesim eurą, bet skubotai įvesti eurą nederėtų. Kiti metai būtų skubota. Reikia palaukti“, – sakė V.Tomaševkis.
Į eurą nepatikliai žiūri ir kitos valdančiosios partijos – Darbo partijos – atstovas rinkimuose A.Paulauskas.
„Reikėtų galbūt pavažinėti po miestelius, rajonus ir paklausti žmonių, ar jie nori euro. Jie abejoja dėl naudos, jie sako, kad pabrangs visi produktai, čia yra didelis galvosūkis politikams. Jeigu jie nori priimti sprendimą, turi įtikinti žmones, kad tas sprendimas jiems yra reikalingas ir naudingas“, – sakė A.Paulauskas, pabrėžęs, kad, prieš įvedant eurą, reikėtų padidinti pensijas ir atlyginimus.
Be to, pasak jo, Lietuvos bankas turėtų valstybei atiduoti 15 mlrd. Lt, kurie dabar yra skirti valiutos stabilumo palaikymui. D.Grybauskaitė tokį siūlymą pavadino populistiniu noru išlaidauti – tos lėšos bus reikalingos valiutos palaikymui ir tuomet, kai Lietuva turės eurą.
Euro įsivesti skubiai nenori ir N.Puteikis. Pasak jo, reikia palaukti, kol nurims įvykiai Ukrainoje: „Pritariu eurui, bet ne tokiomis sąlygomis. Nežinome, kokį poveikį situacija Ukrainoje turės. Ar tikrai darome tai laiku? Kiek kainuos euro įvedimas? Jeigu bus blogai, ar galėsime iš ten išeiti? Turiu daug abejonių“, – sakė N.Puteikis.
B.Ropės teigimu, euras turi būti ne tikslas, o priemonė geresniam gyvenimui susikurti. Tuo metu aiškiausią ir tvirčiausią nuomonę ketvirtadienį dėstė D.Grybauskaitė, A.Zuokas ir Z.Balčytis. Pasak jų, euras užkirs kelią populistinei finansų politikai. Be to, dauguma Lietuvos gyventojų turi paskolas eurais, todėl jiems tai tik apsimokės, o kainos neturėtų augti taip, kaip yra gąsdinama.
„Man pikta. Latviai ir estai įsivedė eurą. Kodėl mes esame paskutiniai?“, – sakė A.Zuokas.
