Pasirašiusieji dokumentą asmeniškai įsipareigoja siekti, kad 2014 m. rinkimai vyktų laikantis demokratijos principų, tuo pademonstruodami visuomenei, kad reikia veikti vadovaujantis pagarbos ir tolerancijos skirtingoms nuomonėms principais.
„Bendra deklaracija kandidatai į prezidentus įsipareigoja dėti visas pastangas, kad rinkimai, kuriuose jie kelia savo kandidatūrą, būtų skaidrūs. Tai reiškia, kad kandidatai patys prisiima rinkimų stebėtojo poziciją – stebi ne tik kitų kandidatų vykdomą rinkimų kampaniją, bet atidžiai ir labai atsakingai vertina ir savo rinkimų kampanijos dalyvių veiksmus“, – sako „Baltųjų pirštinių“ iniciatorius Tadas Langaitis.
Įsipareigos dalyvauti debatuose
Deklaracijoje skelbiama, kad kandidatai į prezidentus įsipareigoja dalyvauti valstybės lėšomis finansuojamuose viešuose debatuose, siekdami mažinti reklaminių klipų ir užsakomosios žiniasklaidos poveikį rinkėjų apsisprendimui. Šis įsipareigojimas, kaip parodė parašų rinkimo laikotarpis, svarbus ir dėl to, kad kiltų mažiau dvejonių dėl kandidatų rinkiminių kampanijų finansavimo. „Baltosios pirštinės“ laikosi pozicijos, jog visuomenė turėtų būti aiškiai informuota, kas finansuoja kandidatų reklamą.
Nebūkime abejingi, pastebėję, kad brukama nuomonė, bandoma įkalbėti pasirinkti vieną ar kitą asmenį ar už balsą žadama materialinė nauda, – ragina T.Langaitis.
2012 m. Seimo rinkimų eiga parodė, kad rinkimams taikomų griežtų teisės aktų reikalavimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei teisėsaugos pastangų nepakanka užtikrinant rinkimų skaidrumą. „Baltųjų pirštinių“ veiklos pavyzdys rodo, jog piliečiai savo iniciatyva gali prisidėti prie demokratiškų rinkimų stebėdami, vertindami ir pranešdami apie pažeidimus.
„Baltosios pirštinės“ nori paskatinti rinkėjus, laikantis deklaracijoje nustatytų normų, stebėti rinkimų kampanijos eigą ir, susidūrus su pažeidimais, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, „Baltųjų pirštinių“ savanorius ar kitas institucijas ir pranešti apie dvejones keliančius rinkimų dalyvių veiksmus.
„Balsų pirkimas, netinkama politinė agitacija, siekimas paveikti rinkėją ne visuomet skaidriais ir leistinais būdais, kuriuos dar ir nelengva įrodyti, veda prie to, kad tautai atstovauja ne laisva valia pasirinkti, o valdžią pinigais ar kitais būdais įgiję asmenys. Nebūkime abejingi, pastebėję, kad brukama nuomonė, bandoma įkalbėti pasirinkti vieną ar kitą asmenį ar už balsą žadama materialinė nauda“, – skatina Tadas Langaitis.