Jis – kandidatas į prezidentus be partijos, ar kurios nors didžiosios šalies politinės jėgos paramos. Šiemet 50-metį švęsiantį politiką būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – nepaklusnusis.
Ilgametis konservatorių partijos narys šį pavasarį paliko partiją. Nesutarimai ir bylinėjimasis – dažni reiškiniai N. Puteikio karjeroje. Jis teisėsi su buvusiais darbdaviais, verslininkais, kai dirbo paveldosaugininku ir neleido statyti netinkamų, jo nuomone, statinių.
Užsispyrusiam politikui yra tekę nukentėti ir fiziškai, kai prieš penkerius metus vienos Klaipėdos bendrijos nariai jį jėga išstūmė iš susirinkimo. Tačiau tada politikas pademonstravo olimpinę ramybę, priešingai nei 2006-aisiais, kai girtas triukšmavo uždarytas į areštinę.
Politikas sako esąs dėkingas žmonai Ninai ir vaikams – sūnui Gediminui ir dukrai Augustei – už kantrybę ir palaikymą: „Su šeima stengiamės savaitgaliais atsigriebti, juos praleisti kartu. Įprastinis maršrutas – jūra, Olando kepurė“.
N. Puteikis gimė Vilniuje, muzikantų šeimoje. Politiko tėvas sovietų valdžios buvo nuteistas dešimčiai metų už rezistencinę veiklą. Vaikystėje kandidatas sako svajojęs apie archeologo profesiją.
N. Puteikis baigė Vilniaus universitetą, Istorijos fakultetą. 1983-aisiais buvo pašauktas į sovietų armiją ir pasiųstas į Afganistaną. Tarp jo buvusių darboviečių – daugiausia paveldo institucijos. Politikas buvo kultūros viceministru, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.
N. Puteikis sako tai, ką nori girdėti rinkėjai, nesvarbu, ar tai racionalu, ar tai įgyvendinama, ar tai protinga. Tiesiog sako dalykus, kurie Lietuvoje yra populiarūs
Į Prezidento rinkimus N. Puteikis eina su šūkiu „Už tiesą ir teisingumą“. Savo rinkimų programos pristatymą jis pradėjo kritika dabartinei šalies vadovei ir teiginiais, kad Lietuvą valdo kelių partijų nomenklatūra.
Pagrindinis rinkimų kompanijos punktas – sugrąžinti žmonėms valstybę, sugrąžinti jų teises. O tam reikia pakeisti keturis įstatymus: panaikinti Konstitucinį Teismą, panaikinti rinkimus pagal partijų sąrašus, sugrąžinti mažąją savivaldą – seniūnijų renkamas tarybas, kurias panaikinome 1994 metais ir suteikti teisę piliečiams vienmandatėse apygardose rengti priešlaikinius rinkimus tais atvejais, kai politikas akivaizdžiai nusisuka nuo rinkėjo ir daro priešingus dalykus“, – dėstė N. Puteikis.
Politologas: N. Puteikio retorika primena R. Paksą
Politiko programoje apie svarbiausius prezidento uždavinius – užsienio politiką – rašoma mažiausiai. Anot politologo Vladimiro Laučiaus, šio kandidato į prezidentus retoriką vertinti rimtai yra sunku.
„Jo retorika yra labai populistinė. N. Puteikis sako tai, ką nori girdėti rinkėjai, nesvarbu, ar tai racionalu, ar tai įgyvendinama, ar tai protinga. Tiesiog sako dalykus, kurie Lietuvoje yra populiarūs“, – pastebi V. Laučius.
Nors N. Puteikis kol kas nėra tarp pirmaujančių debatų lyderių, visuomenės apklausos rodo, kad šis kandidatas sparčiausiai plečia savo šalininkų gretas. V. Laučius sako, kad politikas jam primena Rolando Pakso laikyseną ir retoriką 2002-ųjų Prezidento rinkimuose.
„Lygiai taip pat R. Paksui patarinėjo visai nekvaila komanda, netgi geri profesionalai, tai panašiai kažkas ne tų pačių, bet taip pat gerų profesionalų, intelektualių žmonių, puikiai išmanančių politiką ir jos užkulisius, patarinėja N. Puteikiui“, – sako politologas ir priduria manantis, kad šis kandidatas rinkimuose surinks protesto balsus.
N. Puteikis, nevengiantis kategoriško tono, prisipažįsta turįs ir silpnybių. Rytais mėgsta ilgiau pamiegoti, pasilepinti kava. Tiesa, saldumynų vengia: „Ne, nereikia saldumynų. Vyras, politikas irgi turi figūrą saugoti.“
Paklaustas, kokią paskutinę knygą perskaitė, politikas kelias sekundes galvojo. „Trolis mumis ir kometa“. Dukra skaitė, ir nusprendžiau prisiminti vaikystę. Labai patiko, perskaičiau vienu prisėdimu“, – pasakojo politikas.
Įvairių apklausų duomenimis, N. Puteikis pagal populiarumą yra ketvirtoje vietoje, po Dalios Grybauskaitės, Zigmanto Balčyčio ir nedaug atsilieka nuo trečioje vietoje esančio Artūro Paulausko.