Katalikų Bažnyčia moko, kad žmonija yra lygaus prigimtinio orumo asmenis suburianti šeima, o jos vienybė yra neatskiriama nuo visuotinio bendrojo gėrio, kuris, savo ruožtu, neįsivaizduojamas be organizuoto tautų sambūrio. Tik drauge galime išspręsti tiek tautai, tiek ir tautų bendruomenei iškylančias problemas. Toks galiausiai yra ir Europos Sąjungos, įsteigtos ne tik savo narių ekonominės gerovės stiprinimui, bet ir taikai ir stabilumui užtikrinti, tikslas.
Kiekvieną valstybių sambūrį pirmiausiai sudaro žmonės su savo dorybėmis ir netobulumais, siūlantys savo požiūrį į pasaulį. Ne paslaptis, kad ir Europos Sąjungoje kai kurios iniciatyvos kelia susirūpinimą. Tai ypač akivaizdu šiemet, tikintiesiems švenčiant Šeimos metus ir dažniau diskutuojant apie žmogaus orumo, gyvybės ir šeimos svarbą.
Mūsų bendrasis gėris, šalies ir tautos tvirtumas priklauso nuo profesionalių politikų – žmonių, kuriems patikime atstovauti savo reikalus.
Mūsų bendrasis gėris, šalies ir tautos tvirtumas priklauso nuo profesionalių politikų – žmonių, kuriems patikime atstovauti savo reikalus.
Gegužės 25 d. vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą mus pakvies dar kartą susimąstyti apie tai, kurie politikai mus atstovaus Briuselyje ir Strasbūre. Nuo išrinktų Europos parlamentarų priklausys, kuriems sprendimams bus pritarta, o kuriems – ne.
Pasidomėkime, kurie ligšioliniai Europos Parlamento nariai siekė apginti krikščioniškąsias Europos vertybes, o kurie neliko ištikimi savo priešrinkiminiams pažadams. Skirkime laiko kandidatų įvertinimui, o per rinkimus ramiai, gerbdami kitaip manančius, bet tvirtai išreikškime savo pilietinę valią. Vedini krikščioniškos vilties, nepabūkime įsijungti į viltingesnės ir žmogiškesnės visuomenės kūrybą, kurioje mieliau būtų gyventi kiekvienam žmogui.
