Daržovių pardavėja Ingrida: „Dažnas prasitaria, kad balsuoti ėjo tik dėl formalumo, be jokių lūkesčių. Matyt, žmonės jau nebetiki pažadais. Prisikalba politikai, o paskui neištesi. Viskas labai lėtai vyksta. Juk tas prezidentas, ką beišrinktų, turi labai mažai galių. Visi susitarimai vyksta Seime. Kaip ten susitaria, taip ir pasidaro: pasidalina postus, pasodina į juos, kam ką reikia, ir viskas. O ir Europarlamente mūsų žodis paskęsta. Per maža šalis esame, kad kam rūpėtumėm. Ir nesvarbu, kiek ten žmonių išsiųsim“.
Žalumynų pardavėja Genovaitė: „ Niekas čia nepasikeis po tų rinkimų. Mes, pensininkai, tik laukiame, kol pensijas grąžins. Esu 73 metų, o va, dar sėdžiu turguje, žalumynais prekiauju. Kur dingti? Tą patį ir žmonės šneka. Eina į rinkimus, bet didelių pasikeitimų nesitiki. Prasitaria kiti, kad visai nebalsuos. Kaip Dievas duos, taip ir bus, o mes čia maži vabalai, kad kam rūpėtumėm“.
Žalumynų pardavėja Bronislava: „Žmonės dejuoja, kad vaikai išvažiavę į užsienį. Neišmano, kaip susigrąžinti juos. Vieni senukai mes belikę. Ir valdžioj ten tokie patys – nebėr jų kam pakeisti. Visas jaunimas išvažiavo. Juk jei čia būtų geriau, ar kas važiuotų? Na, gal tie Europos parlamentarai ką padarys. Tarp jų jaunesnių kandidatų vienas – kitas yra. Gal jie padės vaikus sugrąžinti į Lietuvą“.
Daržovių pardavėja Daiva: „Visi tikimės, kad bus geriau, o kaip bus, kas čia žino. Kalba žmonės apie geresnį atlyginimą. Norisi normaliai dirbti ir uždirbti. O dabar dirbam, dirbam, o sotesnio gyvenimo kaip nėr, taip nėr“.
Medaus pardavėja Milda: „Aišku, tikimės, kad valstybė atsiskaitys su mūsų pensininkais. Žinoma, svarbu, kad pasirūpintų darbo vietomis ir gyvenimo sąlygomis. Visiems bus geriau, kada vaikai turės geresnę ateitį. Dabar mūsų lietuvaičiai yra be ateities. Mano anūkas sunkiai dirba Anglijoje. Mieliau čia dirbtų, bet nėra darbų. Būsimiems europarlamentarams užduotis – sugrąžinti žmones į Lietuvą. O prezidentas lai taika rūpinasi. Juk mes jį ir renkam tik dėl grožio.“
