Solidžiausią politinę patirtį turi buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, kuris 1996 – 1999 metais vadovavo konservatorių Vyriausybei. Dabar į didžiąją politiką jis bando grįžti su Darbo partija, viena iš didžiausių konservatorių oponenčių.
Socialdemokratai susigrąžinti prarastą mandatą Seime tikisi deleguodami buvusį Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą Algirdą Raslaną.
Konservatorių kandidatė rinkimuose – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2004-2009 metais dirbusi Europos Parlamente.
Į parlamentą taip pat siekia patekti buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas nepartinis Žydrūnas Plytnikas, tarnybą palikęs pernai rudenį po to, kai teismas konstatavo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Kitas žinomas politikos veidas – ilgametis Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ir aplinkos ministras Algis Čaplikas, jį kelia Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Rinkimuose taip pat dalyvauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, kurios palikimas viceministrės pareigose prieš šalies vadovų valią baigėsi partijos pasitraukimu iš valdančiosios koalicijos.
Liberalų sąjūdžiui rinkimuose atstovauja verslo konsultantas Šarūnas Gustainis, buvęs partijos vadovo ir tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas.
„Tvarka ir teisingumas“ į rinkimus delegavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorę Vandą Birutę Ginevičienę.
Rinkimuose taip pat dalyvauja individualia drabužių taisymo ir siuvimo veikla besiverčianti Andžela Andruškevič („Drąsos kelias“), Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Lilijana Astra (Lietuvos liaudies partija), vadybininkas, profsąjungos „Solidarumas“ valdybos ir koordinacinės tarybos narys Ričardas Garuolis (Tautininkų sąjunga) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė Joana Tamkevičiūtė (Lietuvos žaliųjų partija).
Lyderio nemato
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio teigimu, aiškaus lyderio šiuose rinkimuose nėra.
„Kad rinkimuose yra aiškus lyderis, sakyti būtų neobjektyvu vien pasižiūrėjus į pastarųjų trijų rinkimų rezultatus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje. Juos laimėjo trys skirtingos partijos. Todėl nedideli pokyčiai, nedideli veiksniai galėtų lemti vieno ar kito kandidato pergalę“, – BNS sakė M.Jastramskis.
Rinkėjų apklausos apygardoje nevykdytos. M.Jastramskis sakė manantis, kad daugiausia galimybių patekti į antrąjį turą turi socialdemokratų ir konservatorių kandidatai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Žirmūnų vienmandatėje apygardoje yra beveik 43 tūkst. rinkėjų.
