Balsavimo teisę šiųmečiuose rinkimuose turi 134 tūkst. klaipėdiečių. Tačiau pasinaudoti ja, kaip ir per pirmąjį balsavimo turą, pajūrio gyventojai neskuba. Kovo 1-ąją balsuoti atėjo vos 33,3 proc. balsavimo teisę turinčių klaipėdiečių.
Kodėl ir šį kartą jie tokie pasyvūs, paaiškina iki pietų suskubusi savo balsą atiduoti klaipėdietė Natalija Žukienė. Pensininkės įsitikinimu, rinkėjams tiesiog atsibodo per dažnai varstyti rinkimų apylinkių duris.
„Blogai, kad antras turas yra – niekas nenori eiti balsuoti. Visas mano namas nėjo balsuoti. Bet kažkam reikia balsuoti, tai bent aš atėjau. Kiti sako, kad tingi ir visai neturi supratimo, kad būtina balsuoti“, – piktinosi klaipėdietė.
Prie balsadėžių traukiantys klaipėdiečiai diskutavo, ar bus naudos iš tiesioginių mero rinkimų. Vieni įsitikinę, kad taip miesto vadovui bus primesta daugiau atsakomybės, kiti abejojo jo galiomis savivaldybės taryboje.
„Aš manau, kad reikėjo tiesioginių mero rinkimų. Tiesiogiai balsuodami už kandidatus rinkėjai lyg ir primeta daugiau atsakomybės merams. Taip daugiau galima iš jų ir pareikalauti.
Aš noriu, kad miesto valdžia išsikovotų Klaipėdai daugiau pagarbos ir dėmesio. Norisi, kad Klaipėda nebūtų provincija, kaip mėgsta vilniečiai pavadinti. Norisi, kad ji būtų traukos centru. Mes Vilniui nelabai terūpim, todėl tik vietos valdžia gali pasirūpinti mūsų miestu“, – dėstė klaipėdietė Asta Mažionienė.
Kiti svarstė, kad kaip tik nuo Vilniaus priklauso, ar klestės Klaipėda. Esą be sostinėje esančios šalies valdžios vien savo pastangomis miestas vargu ar daug pasieks.
„Klaipėdai reikia elementarios tvarkos, tačiau vien Klaipėdos valdžia šito nepadarys. Būtina pagalba ir iš Vilniaus. Juk buvo pažadai, kad mainais į suskystintų gamtinių dujų terminalo kaimynystę Klaipėdoje bus padaryti aplinkkeliai. Žadėta, kad jie bus įtraukti į strateginius projektus. Bet ar tai yra? Vienas lauke – ne karys“, – svarstė klaipėdietis Kęstutis.
O štai ponia Danutė įsitikinusi, kad darbų rezultatas priklausys ne nuo partijos, kuriai atstovaus būsimas Klaipėdos meras, ir ne nuo tiesioginių mero rinkimų primestos atsakomybės, o nuo asmeninių jo savybių.
„Jei meras mokės su žmonėmis sutarti, mokės būti tolerantiškas, malonus, jam padės visas pasaulis. Todėl balsuodama pirmiausiai žiūrėjau, ne kokia partija stovi už kandidato nugaros, o kokia tai asmenybė“, – savo pasirinkimą paaiškino klaipėdietė.