Tokį nutarimą LVAT priėmė ištyręs VRK 2010 metų sprendimą, kad „nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.
„Teisės aktai, suteikdami VRK teisę nustatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos diskusijų laidų, skirtų rinkimų agitacijai, rengimo tvarką, nesuteikė jai įgaliojimų nustatyti, kurie kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, gali dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, o kurie gali dalyvauti regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose“, – rašoma teismo sprendime.
Taip pat teismas pabrėžė, kad, pagal Konstituciją, su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susijusį teisinį reguliavimą galima numatyti tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, išskyrus kai kuriuos atvejus. Tačiau LVAT atkreipia dėmesį, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, ir todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima keisti įstatymų. Tokiu būdu, anot teismo, būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu.
LVAT taip pat pabrėžė, kad šioje byloje priimtas sprendimas savaime nedaro įtakos šių rinkimų rezultatų teisėtumui bei negali būti vertinamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima juos kvestionuoti.
Teismo ištirti VRK sprendimo teisėtumą šių metų vasarį prašė partija „Lietuvos sąrašas“. Partija kėlė kandidatus trijose savivaldybėse, kurių gyventojai sudaro kiek daugiau nei 20 proc. Lietuvos rinkėjų, todėl jos atstovai nebuvo pakviesti į LRT debatus.
„Lietuvos sąrašo“ pirmininkas Darius Kuolys apgailestavo, kad LVAT tokio sprendimo nepriėmė iki rinkimų, kurie vyko kovo 1 dieną. Partija į teismą kreipėsi vasario pradžioje.
„Teismo sprendimas yra gerokai pavėluotas. Gerokai pavėluotas, nes mes kreipėmės į teismą dėl taisyklių, kurios iškreipė vykusius rinkimus ir pažeidžia konstitucines piliečių teises. Tikėjomės, kad teismas, suvokdamas to klausimo rimtumą ir pažeidžiamų konstitucinių teisių rimtumą sprendimą priims greičiau“, – BNS sakė D.Kuolys.
„Gerai, kad teismas bent į vieną klausimą atsakė, bet delsimas suprantamas tomis politinėmis aplinkybėmis, LVAT neketina kištis į tuos galios žaidimus, kurie Lietuvoje vyksta. (...) Tam tikras LVAT drovumas leidžia politinės galios struktūroms elgtis savo nuožiūra. Gali atsirasti kitas norminis aktas, kuris gali vėl būti skundžiamas, dėl kurio galima vėl kreiptis“, – kalbėjo jis.
Atsižvelgiant į teismo sprendimu panaikintą VRK nuostatą, dalyvauti LRT debatuose prieš šiais metais vykusius savivaldos rinkimus buvo kviečiami tik septynių didžiųjų Lietuvos partijų atstovai.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko kovo 1 ir 15 dienomis.
