Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Plungės politikas ir medikas Visvaldas Nekrašas atakavo pacientę įkyriais pasiūlymais

Ne­ži­nia, ar čia no­ras pa­si­rek­la­muo­ti prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus, ar jau „ži­lė – gal­von, vel­nias – uo­de­gon“, bet plun­giš­kis gy­dy­to­jas Vis­val­das Ne­kra­šas vėl „ant ban­gos“. Šį­kart 56 me­tų psi­chiat­ras, ku­ris kar­tu yra ir Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, už­si­gei­dė su­vi­lio­ti 22 me­tų plun­giš­kę In­gą – sa­vo pa­cien­tę. Ne­ap­si­ken­tu­si nuo­la­ti­nių „ata­kų“ trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis, pro­vo­kuo­jan­čių pa­siū­ly­mų kar­tu vyk­ti į už­sie­nį, vi­so­kių graž­by­lys­čių ir net­gi to­kių užuo­mi­nų, kad „pa­da­rys lai­min­gą“, mer­gi­na krei­pė­si į „Plun­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją.
Plungės mediko ir politiko Visvaldo Nekrašo pasiūlymas pacientei
Plungės mediko ir politiko Visvaldo Nekrašo pasiūlymas pacientei / Pzinios.lt nuotr

Va­sa­rio 20-osios ry­te „Plun­gės ži­nių“ laik­raš­čio re­dak­ci­jos du­ris pra­vė­rė sim­pa­tiš­ka, ta­čiau kiek iš­si­gan­du­si tam­siap­lau­kė mer­gi­na – 22 me­tų In­ga (pa­var­dė re­dak­ci­jai taip pat ži­no­ma – aut. past.). Kar­tu su ja at­ėjo ir jos ben­dra­am­žis vai­ki­nas An­drius. Jau­ni žmo­nės sa­kė at­vy­kę tie­siai iš Plun­gės svei­ka­tos cen­tro, iš gy­dy­to­jo V.Ne­kra­šo ka­bi­ne­to. Mer­gi­na šio me­di­ko pri­si­pa­ži­no jau bi­jan­ti. Bet apie vis­ką iš pra­džių.

Pas psi­chiat­rą nu­krei­pė šei­mos gy­dy­to­ja

Vie­no­je par­duo­tu­vė­je dir­ban­ti In­ga pa­sa­ko­jo su­sir­gu­si maž­daug prieš dvi sa­vai­tes. Ka­ma­vo ir ko­su­lys, ir gal­vos skaus­mai. Krei­pė­si į sa­vo gy­dy­to­ją, ši pa­ta­rė pa­si­kon­sul­tuo­ti ir su psi­chiat­ru. Pir­mo­jo vi­zi­to me­tu vis­kas bu­vo ge­rai, pa­si­kal­bė­jo kaip gy­dy­to­jas ir pa­cien­tė. Ta­čiau ant­rą­kart – va­sa­rio 17-ąją – kaž­kas pa­si­kei­tė. Me­di­ko el­ge­sys ir klau­si­mai jau vi­siš­kai ne­be­si­de­ri­no su jo pro­fe­si­ja.

Te­le­fo­no nu­me­rį iš­ga­vo gud­ru­mu

Ant­ra­sis ap­si­lan­ky­mas psi­chiat­ro ka­bi­ne­te In­gai įsi­mi­nė tuo, kad jai su­ko­sė­jus, V. Ne­kra­šas pa­pra­šė pa­dik­tuo­ti te­le­fo­no nu­me­rį. Esą, rei­kia su mer­gi­nos gy­dy­to­ja apie jos li­gas pa­kal­bė­ti.

Ant­ra­sis ap­si­lan­ky­mas psi­chiat­ro ka­bi­ne­te In­gai įsi­mi­nė tuo, kad jai su­ko­sė­jus, V. Ne­kra­šas pa­pra­šė pa­dik­tuo­ti te­le­fo­no nu­me­rį. Esą, rei­kia su mer­gi­nos gy­dy­to­ja apie jos li­gas pa­kal­bė­ti. Nors tiks­liai ir ne­su­pra­to, kam to rei­kia, bet In­ga sa­vo te­le­fo­no nu­me­rį pa­sa­kė. Keis­tai be­si­el­gian­tis gy­dy­to­jas pra­dė­jo ro­dy­ti jai sa­vo te­le­fo­ne ži­nu­tes, ne­va gau­tas iš pa­cien­čių, koks jis esan­tis šau­nus gy­dy­to­jas (pa­šne­ko­vė įta­rė, kad tuos SMS-us jis pa­ra­šė pats sau, iš vie­no te­le­fo­no į ki­tą). Taip pat gy­dy­to­jas In­gai lie­pė už jį bal­suo­ti ar­tė­jan­čiuo­se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se...

Ži­nu­tės pa­si­py­lė va­ka­re

Tos pa­čios die­nos va­ka­re, grį­žus iš gy­dy­mo įstai­gos, plun­giš­kei pa­si­py­lė trum­po­sios SMS ži­nu­tės iš ne­pa­žįs­ta­mo te­le­fo­no nu­me­rio. „Svei­ka, kaip lai­kai­si, kas nau­jo? La­bai no­rė­čiau pa­ben­drau­ti su ta­vi­mi...“ – vie­nas pir­mų­jų pra­ne­ši­mų bu­vo bū­tent toks. Tie­sa, nei ši, nei ki­tos ži­nu­tės ne­at­ro­dė la­bai raš­tin­go žmo­gaus – ma­tyt, ty­čia pri­da­ry­ta daug klai­dų, ra­šy­ta tai di­džio­sio­mis, tai ma­žo­sio­mis rai­dė­mis. In­ga pa­si­tei­ra­vo, kas ra­šo. Ga­vo to­kį at­sa­ky­mą: „Ar ga­liu ku­rį lai­ką lik­ti ne­ži­no­mas, ne­ma­to­mas? Tu taip gra­žiai at­ro­dai, to­kia švel­ni, mie­la... Tie­siog no­rė­čiau pa­da­ry­ti tau siur­pri­zą. Pla­nuo­ju, jei tu su­tik­tum... pa­lai­ky­tum man drau­giš­ką kom­pa­ni­ją į SPA cen­trą. Na, aiš­ku, vis­kas pri­klau­so nuo ta­vęs.“ In­ga at­ra­šė trum­pai: „ne­su­do­mi­no“. Ta­čiau vė­liau at­kak­lu­sis ger­bė­jas dar la­biau įsi­aud­ri­no. Pra­dė­jo siū­ly­ti va­žiuo­ti ten, kur šil­ta, jog ga­li iš­pil­dy­ti jos sva­jo­nes ir pan. Mer­gi­na pa­pra­šė jai ne­be­ra­šy­ti, su­lau­kė at­si­pra­šy­mo, ta­čiau ki­tą die­ną – vėl tas pats.

Pzinios.lt nuotr/Plungės mediko ir politiko Visvaldo Nekrašo pasiūlymas pacientei
Pzinios.lt nuotr/Plungės mediko ir politiko Visvaldo Nekrašo pasiūlymas pacientei

Pa­siū­ly­mai bu­vo vis drą­ses­ni

Va­sa­rio 18-osios va­ka­re In­ga vėl ga­vo ži­nu­čių iš to pa­ties te­le­fo­no nu­me­rio. „Svei­ka, gal šian­dien nuo­tai­ka ge­res­nė? Pa­va­žiuo­kim, su­si­pa­žin­sim.“ Ar­ba: „Pa­ra­šyk. Pa­ban­dyk pa­jaus­ti tai, ką siū­lau. Juk ne kas­dien gau­ni to­kį pa­siū­ly­mą. Pa­jausk...“. Ne­ap­si­ken­tu­si mer­gi­na pa­pra­šė pa­skam­bin­ti, bet ger­bė­jas ne­su­ti­ko. Skam­bi­no ir pa­ti – jis ne­at­si­lie­pė. Ra­šė, kad jo toks dar­bas, kad yra daug žmo­nių, kad ne­ga­li kal­bė­ti, bet to­liau ra­ši­nė­jo vi­so­kius pais­ta­lus, jog no­ri pa­ro­dy­ti ki­to­kį gy­ve­ni­mą ir kad jai bū­tų ge­ra. Į klau­si­mą, kas jis toks (In­ga sa­kė ta­da dar ne­su­pra­tu­si, su kuo ra­ši­nė­ja­si – ma­nė, vai­ki­ga­liai kvai­lio­ja – aut. past.), su­lau­kė at­sa­ky­mo: „Tu pa­gal­vok. Aš su­teik­siu tiek lai­mės, džiaugs­mo, ge­rų emo­ci­jų – tau tik­rai tai pa­tiks. Kur no­ri, ten ga­lim iš­va­žiuot, pail­sėt, pa­plau­kiot van­dens dvi­ra­čiu, pa­si­gro­žėt ap­lin­ka.“ Taip pat žė­rė kom­pli­men­tus, jog pa­tin­ka jos gra­žios akys, nuo­sta­būs il­gi plau­kai, kad no­ri kar­tu pa­bū­ti.

Įky­rų­jį ger­bė­ją at­pa­ži­no iš bal­so

Va­ka­re V. Ne­kra­šas vėl pa­skam­bi­no In­gai, vėl siū­lė ke­liau­ti kar­tu į Egip­tą. Vė­liau pa­ra­šė ir da­tą – nuo ba­lan­džio 25-os... Pas­kui ža­dė­jo į Ita­li­ją, Grai­ki­ją, Pa­ry­žių...

Va­sa­rio 19 die­ną ži­nu­tės apie gra­žaus lai­ko pra­lei­di­mą tę­sė­si. In­ga vėl pa­pra­šė pa­skam­bin­ti. Ga­liau­siai jis su­ti­ko. Ta­čiau pa­skam­bi­no iš ki­to te­le­fo­no nu­me­rio. Mer­gi­na ko­ne nu­stė­ro, iš­gir­du­si jo bal­są. Bu­vo ga­ran­tuo­ta, jog tai gy­dy­to­jas V. Ne­kra­šas! Tam, kad ga­lu­ti­nai įsi­ti­kin­tų ir jį de­mas­kuo­tų, pa­ti pa­siū­lė iš­ger­ti ka­vos. Ta­čiau jis bu­vo la­bai at­sar­gus ir pa­kvie­tė iš­kart va­žiuo­ti į ke­lio­nę. Ga­ran­ta­vo, kad ap­draus, kad pui­kiai pra­leis lai­ką, pa­da­rys lai­min­gą ir t. t. In­ga pa­reiš­kė, kad yra lai­min­ga su sa­vo vai­ki­nu ir kad jis „at­si­knis­tų“. Bet ne­iš­si­da­vė, jog su­pran­ta, su kuo kal­ba. Gy­dy­to­jas pa­reiš­kė, kad In­ga vis tiek bus jo, vis tiek ją pa­bu­čiuos... Su­pran­ta­ma, po­kal­bį gir­dė­jęs An­drius be­maž „už­vi­rė“ iš pyk­čio, ban­dė pats jam pri­sis­kam­bin­ti – ne­be­at­si­lie­pė, tad pa­ra­šė ne itin gra­žių jam ži­nu­čių... Va­ka­re V. Ne­kra­šas vėl pa­skam­bi­no In­gai, vėl siū­lė ke­liau­ti kar­tu į Egip­tą. Vė­liau pa­ra­šė ir da­tą – nuo ba­lan­džio 25-os... Pas­kui ža­dė­jo į Ita­li­ją, Grai­ki­ją, Pa­ry­žių... Ra­šė apie švel­nius bu­či­nius, ža­dė­jo ne­pa­lies­ti nė pirš­tu, jei pa­ti ne­no­rės, ir taip to­liau. Jau­nuo­liai ne­be­ži­no­jo, ką ir da­ry­ti. Nu­ta­rė ei­ti tie­siai pas jį į ka­bi­ne­tą ir iš­si­aiš­kin­ti.

Gy­dy­to­jas to ne­si­ti­kė­jo...

Anks­tų va­sa­rio 20-osios ry­tą In­ga vėl ga­vo ži­nu­tę. „Tu kve­pi sa­vo kva­pu...“ – tarp ki­tų pais­ta­lų ra­šė gy­dy­to­jas, tvir­ti­no, kad nuo­lat apie ją gal­vo­ja, ža­dė­jo, kad jos gy­ve­ni­mas bus be rū­pes­čių, su­ras jai dar­bą, džiau­gė­si, kad ji ne­rū­ko, kad gy­vens, kaip pa­no­rės ir t. t. In­ga su An­driu­mi ne­be­lau­kė – prieš de­vin­tą va­lan­dą jie­du at­si­dū­rė prie jo ka­bi­ne­to du­rų. Pir­miau­sia, kar­tu pa­skam­bi­no į abu V. Ne­kra­šo te­le­fo­nus. Gir­dė­jo, kad kaž­kas ka­bi­ne­te su­braz­dė­jo, bet gar­sas, ma­tyt, bu­vo iš­jung­tas. Ta­da An­drius pa­kvie­tė jį į ko­ri­do­rių. Kai iš­ėjo, ša­lia at­si­sto­jo In­ga.

„Tai ka­da va­žiuo­si­me į Egip­tą?“ – pa­klau­sė jau­nuo­lis, pri­dė­jęs dar ke­le­tą „rie­bes­nių“ žo­džių. Psi­chiat­rui net akys ant kak­tos iš­šo­ko. Ėmė tei­sin­tis ne­ra­šęs jo­kių ži­nu­čių, vis­ką neig­ti. In­ga siū­lė įei­ti į ka­bi­ne­tą ir pa­skam­bin­ti, įsi­ti­kin­ti, ar skam­bės te­le­fo­nas, bet gy­dy­to­jas jos ne­įlei­do. Ko­ri­do­riu­je sė­dė­ję pa­cien­tai su­si­do­mė­ję ste­bė­jo sce­ną...

Vė­liau jau­nuo­liai į ka­bi­ne­tą vis­gi įė­jo. Vi­du­je sė­dė­ju­sios slau­gy­to­jos ir pa­cien­tas tik nu­lei­do gal­vas ir klau­sė­si, kas vyks­ta. In­ga pa­pra­šė liau­tis ją „ata­kuo­ti“, pa­gra­si­no teis­mu. An­drius taip pat griež­tai pa­sa­kė baig­ti žai­di­mus. Ran­kų tep­tis ne­no­rė­jo, nors kumš­čiai la­bai nie­žė­jo... Psi­chiat­ras kaž­ką veb­le­no, kad jie­du pa­tys iš­si­spręs­tų sa­vo pro­ble­mas.

Pa­gal­vos, ką da­ry­ti to­liau

In­ga jau­čia­si la­bai įskau­din­ta ir pa­že­min­ta. Kad ši­taip su ja pa­si­elg­tų gy­dy­to­jas – ne­ga­lė­jo nė pa­gal­vo­ti. Bu­vo gir­dė­ju­si apie jo „žyg­dar­bius“, bet nė ne­nu­jau­tė, kad pa­ti taps prie­ka­biau­to­jo au­ka. Ką da­rys to­liau – kreip­sis į teis­mą ar ne – dar pa­gal­vos. Vie­na aiš­ku – nei pas šį gy­dy­to­ją, nei į Plun­gės svei­ka­tos cen­trą ji dau­giau neis.

Gydytojas nekomentavo

Gy­dy­to­jas V. Ne­kra­šas kal­bė­ti vėl at­si­sa­kė. Kaip ir pas­ku­ti­nį kar­tą, kai prieš mė­ne­sį bu­vo pa­klaus­tas, ko­dėl me­tė į pa­gy­ve­nu­sią mo­te­rį as­mens svei­ka­tos kor­te­lę... Šį­kart apie ži­nu­tes pa­cien­tei In­gai pa­sa­kė tik tiek: „Nie­ko ne­ko­men­tuo­siu. Bai­ki­te čia tas pro­vo­ka­ci­jas!“ Plun­gės svei­ka­tos cen­tro di­rek­to­rė Ire­na Ne­kra­šie­nė pa­reiš­kė, kad tai nė­ra įstai­gos dar­bo rei­ka­lai, o sa­vo vy­ro el­ge­sio ji ne­ko­men­tuo­sian­ti. „Tai ma­no as­me­ni­niai da­ly­kai, o as­me­ni­nius da­ly­kus aš aiš­ki­nuo­si pa­ti, ne per laik­raš­tį.“

„Plungės žinių“ nuotr./Visvaldas Nekrašas su žmona
„Plungės žinių“ nuotr./Visvaldas Nekrašas su žmona

Buvusiam Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui – ne­ma­lo­nu

Bu­vu­siam Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui (da­bar jos na­riui) My­ko­lui Pronc­kui bu­vo ne­ma­lo­nu vėl iš­girs­ti apie V.Ne­kra­šo „žyg­dar­bius“. Po­rą kar­tų jo el­ge­sį ko­mi­si­ja jau svars­tė, pri­pa­ži­no, kad ta­ry­bos na­rys el­gė­si ne­etiš­kai, bet iš­va­dų po­li­ti­kas ne­pa­da­rė. Dėl šio at­ve­jo, jei bus krei­pi­ma­sis, vėl bus svars­ty­mas, tik kiek iš to nau­dos? M.Pronc­kus sa­kė, jog vie­na­reikš­miš­kai blo­gai ver­ti­na V.Ne­kra­šo el­ge­sį su pa­cien­te.

„Tai ne­tel­pa į jo­kius mo­ra­lės rė­mus, bet ką da­ry­ti? Gė­da ar ne gė­da, bet man ten­ka dirb­ti ta­ry­bo­je su to­kiu ko­le­ga“, – ap­gai­les­ta­vo M. Pronc­kus, svars­ty­da­mas, gal­būt šie­met žmonės vis­gi pa­da­rys iš­va­das ei­da­mi bal­suo­ti.

Ne pir­mas kar­tas. Bet kas psi­chiat­rą su­tram­dys?

Pri­me­na­me, jog be to, kad šie­met gy­dy­to­jas svie­dė kor­te­lę į pen­si­nin­kę, jis „pa­si­žy­mė­jo“ ir 2013-ųjų va­sa­rą. Apie tai ra­šė­me straips­ny­je „Fa­ce­bo­ok“-e – Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio in­ty­mių aki­mir­kų nuo­trau­kos“. Jau­na mo­te­ris po pa­tir­to koš­ma­ro tą­syk bu­vo pri­vers­ta emig­ruo­ti į už­sie­nį. Kaip bus šį­kart? Ar re­a­guos į gy­dy­to­jo el­ge­sį Lie­tu­vos psi­chiat­rų aso­cia­ci­ja, ku­rios na­rys yra V. Ne­kra­šas? Ar ne­už­klius gy­dy­to­jo eti­ka Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai? Lai­kas pa­ro­dys...

Plungės žinių nuotr./Visvaldo Nekrašo fotografijos socialiniame tinkle
Plungės žinių nuotr./Visvaldo Nekrašo fotografijos socialiniame tinkle

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?