Pralaimėjęs Vilniuje Artūras Zuokas dalyvaus prezidento rinkimuose

Vilniaus mero rinkimus pralaimėjęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas Artūras Zuokas pripažino dėl to jaučiantis asmeninį skausmą, tačiau užuot priėmęs tokį rinkėjų įvertinimą savikritiškai, jau pranešė dalyvausiantis 2019 m. prezidento rinkimuose.
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Esu ne kartą minėjęs, kad kiekvienas spyris į užpakalį yra geras postūmis į priekį. Taigi lėksiu toli“, – pirmadienį spaudos konferencijoje šmaikštavo A.Zuokas.

Jis tikino, kad vilniečių sprendimas išmesti jį iš Vilniaus mero posto dabar jam leis daugiau laiko skirti nacionalinei politikai ir būsimiems prezidento rinkimams.

Visą šį laiką skirsiu pasirengimui 2019m. prezidento rinkimams, – žadėjo A.Zuokas.

„Visą šį laiką skirsiu pasirengimui 2019m. prezidento rinkimams“, – pareiškė A.Zuokas.

Jis pripažino, kad nesėkmė Vilniuje jam asmeniškai buvo netikėta ir neskaičiuota. A.Zuokas tvirtino, kad didžiausia klaida buvo per vėlai įvertinti konkurento galimybes.

Tuo tarpu prieš R.Šimašių nukreiptos reklamos mieste ir laikraščių leidimo A.Zuokas nevadino klaida. Anot jo, tokia reklama padėjo vilniečiams pažvelgti į R.Šimašių ne pro tokius rožinius akinius.

„Deja, buvo balsuota ne tik už R.Šimašių, bet ir prieš A.Zuoką. Toks balsavimas miesto ateities nekuria“, – aiškino jis.

Kartu A.Zuokas piktdžiugiškai tvirtino, kad R.Šimašiaus pažadai, kad Vilnius bus be A.Zuoko, tikrai neišsipildys. Pasak A.Zuoko, jo pradėtus darbus turės įgyvendinti dar mažiausiai du būsimi Vilniaus merai.

Iš esmės, pasak A.Zuoko, Lietuvos laisvės sąjungai šie rinkimai buvo tikrai sėkmingi. „Gavome 5 proc. balsų visoje Lietuvoje ir, jei tai būtų Seimo rinkimai, jau būtume parlamentinė partija“, – neliūdėjo A.Zuokas.

Ypač A.Zuokas sveikino Kėdainiuose rinkimus laimėjusį Saulių Grinkevičių.

Sekmadienį vykusiame antrajame mero rinkimų ture Seimo narys R.Šimašius surinko 61,95 proc. balsų. Perrinkimo siekęs Artūras Zuokas sulaukė 36,84 proc. rinkėjų paramos.

Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) savo merus turės penkiose savivaldybėse.

Daugiausia – 16 merų postų – gavo socialdemokratų partija. Per pirmąjį turą išrinkti aštuoni socialdemokratų kandidatai ir tiek pat – per antrąjį.

Antrą vietą užėmė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, merų rinkimus konservatorių kandidatai laimėjo 11 savivaldybių.

Per pirmąjį ir antrąjį rinkimų turus Liberalų sąjūdis iškovojo 9 merų postus. Per pirmą turą pergalę užsitikrino tik vienas jo kandidatas, tuo metu per antrąjį – aštuoni.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės merus keturiose savivaldybėse, partija „Tvarka ir teisingumas“ – trijose, Darbo partija – taip pat trijose, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – dviejose.

Visuomeninių rinkimų komitetų kelti kandidatai merų rinkimus laimėjo keturiose savivaldybėse, vienoje – Jurbarke – daugiausia balsų gavo save išsikėlęs kandidatas. Biržams vadovaus Respublikonų partijos atstovas.

Sekmadienį merų rinkimų antrasis turas vyko 40-yje Lietuvos savivaldybių. 19 merų buvo išrinkti per pirmąjį turą kovo 1 dieną, o Trakų rajone rinkimų rezultatai anuliuoti dėl šiurkščių pažeidimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis