Savivaldybių tarybų rinkimuose, kitaip nei renkant Prezidentą ar Parlamentą, į jūrą išplaukę Lietuvos jūreiviai savo valios išreikšti negali. Dėl savivaldos rinkimų specifikos balsavimas laivuose neorganizuojamas. Nors jūrininkai balsuoti eitų ypač aktyviai.
Ligšioliniai rezultatai rodo, kad jūrininkai stengiasi nepraleisti progos ir išreikšti savo valią rinkimuose. Renkant Prezidentą ar parlamentarus laivuose dirbančių jūrininkų aktyvumas būna kone šimtaprocentinis.
Balsavimas organizuojamas tik su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose ir tik tuose, kurių kapitonas yra Lietuvos pilietis. Laive turi būti bent penki balsavimo teisę turintys Lietuvos piliečiai. Tačiau ši tvarka galioja tik renkant Prezidentą, Seimą ar Europos parlamento narius. Savivaldos rinkimuose išplaukę jūrininkai lieka nebalsavę.
Panaikinus „Jūreivių“ apylinkę, pasinaudoti balsavimo teise jau negali maždaug pusė tūkstančio išplaukusių jūrininkų.
Panaikinus „Jūreivių“ apylinkę, pasinaudoti balsavimo teise jau negali maždaug pusė tūkstančio išplaukusių jūrininkų. Įprastai rinkimų metu į jūrą būna išplaukę beveik 30 laivų su Lietuvos vėliava.
„Inicijavome šio klausimo sprendimą įvairiuose lygmenyse. Buvo sudaryta net darbo grupė, tačiau taip ir nerasta sprendimo, kaip būtų galima užtikrinti jūreiviams teisę balsuoti savivaldos rinkimuose. Kliūtis ta, kad laive jūrininkai būna iš įvairių savivaldybių. Teoriškai pasvarsčius, kiekvienam iš jų reikėtų organizuoti atskirą rinkimų procedūrą“, – svarstė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Sumažėjo Klaipėdoje per šiuos rinkimus ne tik rinkimų apylinkių, bet ir rinkėjų.
Lyginant su 2011-ųjų savivaldybių rinkimais, uostamiestyje neliko 7187 rinkėjų. Šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi 134 tūkst. klaipėdiečių. Trečiadienį ir ketvirtadienį vykusiuose išankstiniuose rinkimuose savo valią pareiškė 1391 iš jų. Dar 531 asmuo Klaipėdoje balsavo atvykęs iš kitų savivaldybių.
