Ką tik praūžę rinkimai pateikė nemalonią staigmenėlę Šiaulių miesto socialdemokratams. Paaiškėjo, kad naujosios kadencijos Savivaldybės taryboje teks atsisveikinti su keturiais mandatais. Jei po praėjusių Tarybos rinkimų Šiaulių socialdemokratai džiūgavo, kad galės užsėsti 10 kėdžių, tai dabar pastariesiems rezervuotos vos 6 vietos.
Ne ką sėkmingesni Šiaulių socialdemokratams buvo ir mero rinkimai. Akivaizdžiai nuliūdęs dabartinis miesto vadas Justinas Sartauskas Savivaldybės spaudos konferencijoje pranešė, kad į antrąjį turą neiškopė.
„40 proc. sumažėjo Taryboje partijos narių skaičius. Į antrą turą meras net neišeina. Tai kaip čia galima vertinti? Labai blogai“, – paklausti apie rinkimų rezultatus kalbėjo šios partijos nariai.
Koją pakišo skandalai?
Ar gali būti taip, kad Šiaulių socdemai patys sau įkišo pagalį į ratus? Juk dar visai neseniai spaudoje mirgėjo antraštės, kad partijos viduje kunkuliuoja aistros, kad ši susiskaldžiusi, prieš pat rinkimus išlindo dar vienas „perliukas“ dėl politikės Virginijos Račienės regėjimo negalios...
Mus visada tapatina tik su komunistais, kurie visada būna prasti. O kad tų darbų padaryta, tai čia ne svarbiausia, – R.Snarskis.
Miesto tarybos kėdę praradęs socialdemokratas Ramūnas Snarskis tikino, kad šios istorijos gal ir galėjo kyštelėti koją, bet esą didžiausia problema, jog žmonės nesistengia gilintis, kas ką gero miestui padarė.
„Mus visada tapatina tik su komunistais, kurie visada būna prasti. O kad tų darbų padaryta, tai čia ne svarbiausia“, – teigė jis ir pridūrė, kad prarasta Tarybos nario vieta – nedidelis nuostolis.
„Žmona džiaugiasi, kad aš į namus sugrįžau. Mus tos prarastos vietos tik įpareigoja daugiau dirbti ir ieškoti savo klaidų“, – tikino R.Snarskis.
Suklaidino „socialdemokratinis duetas“
Prastų rezultatų priežastis sunku išskirti ir pačiam Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šiaulių miesto skyriaus pirmininkui E.Žakariui. Esą jų galima surasti labai daug.
Viena jų – kad šiemet rinkimuose dalyvavo itin daug visuomeninių komitetų, už kuriuos, norėdami permainų, galimai balsavo žmonės.
Antra – šiauliečiai galimai sąrašuose pasigedo lyderių.
„Kai prieš ketverius metus sąraše buvo J.Sartauskas, A.Mockus ir aš, mes atnešėme daug balsų. O dabar iš trijų liko tik vienas. Vadinasi, kiti atėję nauji žmonės ar žinomumo prasme, ar žmonių vertinimo prasme neatsvėrė tų dalykų“, – teigė E.Žakaris.
Šiaulių socialdemokratų lyderis tikina, kad mero rinkimuose šios partijos palaikytojai galėjo „apsišauti“ dėl informacijos trūkumo. Girdi, ne vienas šiaulietis po rinkimų E.Žakariui gyrėsi, kad pabalsavo už „socdemą V.Simulik“. „Kadangi mes daug metų visur dirbome kartu, būdavo kartu nuotraukos, kartu straipsniai, daug bendrų darbų, tai žmonės priprato, kad tas „socialdemokratinis duetas“ dirba kartu. Nesakau, kad tai lemiama priežastis, bet kažkiek rezultatus lėmė tikrai“, – pripažino E.Žakaris.
Atsakomybę turi prisiimti pirmininkas
Tačiau žvalgydamiesi į praeitį rezultatų juk nepakeisime...
Pasakysiu vieną Vakarų politikos tradiciją – partijos pirmininkas ar skyriaus pirmininkas, jeigu yra prasti rezultatai, paprastai prisiima asmeninę atsakomybę. Nes juk visi kalti aplinkui negali būti, ar ne?, – D.Griškevičius.
„Pasakysiu vieną Vakarų politikos tradiciją – partijos pirmininkas ar skyriaus pirmininkas, jeigu yra prasti rezultatai, paprastai prisiima asmeninę atsakomybę. Nes juk visi kalti aplinkui negali būti, ar ne? O čia jau asmeniškai kiekvienam pirmininkui reikia vertinti: ar tai geri, ar blogi rezultatai. Mano akimis – jie yra blogi, bet ne aš pirmininkas“, – teigė politikos mokslus baigęs jaunasis Šiaulių socialdemokratas Domas Griškevičius.
Matyt, tokios mintys galvoje sukosi ne vienam šios partijos atstovui, ketvirtadienio pavakarę skubėjusiam į LSDP Šiaulių miesto skyriaus ataskaitinę-rinkiminę konferenciją. Tą vakarą turėjo paaiškėti, kas ryšis būti šios partijos vedliu Šiauliuose. Smalsumo vedami į konferenciją atskubėjo ir „Šiaulių naujienų“ žurnalistai. Deja, durys jiems buvo užvertos.
Dėl vietos kovojo du kandidatai
Kai kurie į konferenciją einantys socdemai dar bandė gerintis, kad nieko naujo čia nesužinosime. Esą „E.Žakaris atėjęs visiems laikams“, todėl tikėtis, kad kažkas po konferencijos pasikeis, girdi, neverta. Kaip vėliau paaiškėjo, taip kalbėdami šios partijos atstovai smarkiai nesuklydo.
Pagal nerašytas vidaus taisykles, sutikdamas varžytis dėl skyriaus pirmininko vietos, parodytum nepagarbą partijai ir ilgamečiam šios partijos lyderiui Šiauliuose.
„Šiaulių naujienų“ žiniomis, partinės grupės buvo pasiūliusios septynis kandidatus. Beveik visi jie savo kandidatūras atsiėmė. Esą pagal nerašytas vidaus taisykles, sutikdamas varžytis dėl skyriaus pirmininko vietos, parodytum nepagarbą partijai ir ilgamečiam šios partijos lyderiui Šiauliuose. Nepaisant to, dėl šių pareigų varžėsi du Seimo nariai – E.Žakaris ir Arvydas Mockus. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad skyriui jau trečią kadenciją iš eilės vadovaus E.Žakaris.
„Aš, kaip žmogus, priimu ir gerbiu jų nuomonę. Dirbsiu savo darbą taip, kaip aš išmanau. Žinoma, partijos rėmuose. O kaip bus, taip“, – sakė A.Mockus.
Į mero kėdę siųs A. Visocką
Tuo metu pergalę švenčiantis socialdemokratų vadas Šiauliuose tikino, kad šios pareigos itin atsakingos, tenka išklausyti nemažai kritikos, pralaimėjimų atveju, pasak jo, lieki kaltas tik tu. Paklaustas, ar negalvojo apie atsistatydinimą iš šių pareigų, E. Žakaris neslėpė – esą buvo įvairių minčių.
„Suprantate, atsistatydinimas – tai bėgimas nuo atsakomybės. Aš ir vakar įvardijau skyriui, kad kandidatuoju paskutinį kartą. Nėra lengva suderinti ir Seimo nario darbą, ir skyriaus. Be to, laikas bėga, amžius jau...“ – sakė E.Žakaris.
„Argumentas buvo išsakytas vienas – reikia gerbti rinkėjų valią“, – sakė E.Žakaris.
Konferencijos metus taip pat priimtas sprendimas antrame Šiaulių miesto merų rinkimo ture remti Artūro Visocko kandidatūrą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į pirmojo turo rezultatus, kuriuose pirmą vietą ir daugiausiai balsų surinko minėtas kandidatas.
Paklaustas, ar tokiam sprendimui reikšmės neturėjo V.Simuliko pasitraukimas iš Socialdemokratų partijos, jis atšovė, kad gal kažkas mintyse taip ir pagalvojo, bet garsiai nepasakė.