Teismas panaikino VRK sprendimą neregistruoti dviejų liberalų kandidatais rinkimuose

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį patenkino Didžiosios Britanijos piliečio Marko Adamo Haroldo ir Astos Burbienės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jų kaip Liberalų sąjūdžio kandidatų rinkimuose, taip pat, atmetė konservatoriaus Sigito Naruševičiaus skundą.
Zenonas Vaigauskas
Zenonas Vaigauskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kaip pranešė teismas, byloje nustatyta, kad pareiškėjas M.A.Harold buvo iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, tačiau VRK posėdžio metu pareiškėjo registracija šiame sąraše panaikinta, nes nedeklaruota jo gyvenamoji vieta.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pernai metais deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste per elektroninių valdžios vartų portalą ir VRK buvo informuotas, kad jam, kaip Europos Sąjungos piliečiui, yra suteikta teisė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Teisėjų kolegija vertino, jog byloje esantys duomenys yra prieštaringi, nes dėl neaiškių priežasčių Gyventojų registro tarnybos išduotame rašte, kuriuo priimdama sprendimą rėmėsi Vyriausioji rinkimų komisija, pareiškėjo atlikta deklaracija neatsispindi.

Remdamasi ankstesne LVAT praktika, teisėjų kolegija pabrėžė, jog asmens teisės turi būti ginamos efektyviai, o informacinės sistemos nepakankamos techninės galimybės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ir pareigų įgyvendinimu, negali būti kliūtis įgyvendinti teisės aktais garantuojamas teises.

Pareiškėjas, dalyvavęs Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje ir pačiai VRK patvirtinus, kad jis atitinka reikalavimus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo pateikta gyvenamosios vietos deklaracija bus tinkama ir galiojanti šiais metais, nurodė teismas.

Nors vienu atveju pareiškėjas siekė įgyvendinti aktyviąją, kitu – pasyviąją rinkimų teisę, abiem atvejais buvo vertinamas iš esmės analogiškas kriterijus – reikalavimas būti deklaravus gyvenamą vietą, ir tos pačios institucijos jis buvo vertinamas skirtingai, teigiama pranešime.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatavo, kad VRK nepagrįstai pareiškėją įtraukė į kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašą ir ginčijamu sprendimu panaikino jo registravimą. Todėl teismas ginčytą VRK sprendimo dalį panaikino.

Įrodė, kad yra gyventoja

Teismas papildomai nurodė, kad A.Burbienė ir faktiškai yra nuolatinė Kretingos rajono savivaldybės gyventoja. Ji Kretingoje be pertraukų gyvena ir dirba beveik trisdešimt metų.

A.Burbienės byloje nustatyta, kad pastaroji Liberalų sąjūdžio buvo iškelta kandidate į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, tačiau VRK posėdžio metu A.Burbienės registracija šiame sąraše buvo panaikinta, nes ji esą laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliasi kandidate.

Teismas nustatė, kad pareiškiniai dokumentai dėl partijos dalyvavimo Kretingos savivaldos rinkimuose VRK buvo pateikti 2015 metų sausio 7 dieną, o sausio 8 dieną Kretingos seniūnas priėmė įsakymą dėl A.Burbienės gyvenamosios vietos deklaracijos naikinimo. Kaip BNS teigė pati A.Burbienė, tuo metu ji keitė gyvenamąją vietą pačioje Kretingos savivaldybėje.

Teismas papildomai nurodė, kad A.Burbienė ir faktiškai yra nuolatinė Kretingos rajono savivaldybės gyventoja. Ji Kretingoje be pertraukų gyvena ir dirba beveik trisdešimt metų.

Atmetė ir S.Naruševičiaus skundą

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį atmetė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato į Alytaus miesto savivaldybės tarybą Sigito Naruševičiaus skundą dėl VRK sprendimo neleisti jam kandidatuoti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos.

Pareiškėjas darė išvadą, kad sąsajas su faktiškai gyvenama vieta atspindi faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai ir veikla toje vietoje, o ne formalus gyvenamosios vietos deklaravimas.

VRK išbraukė S.Naruševičių iš kandidatų sąrašų, nes jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Alytaus rajono savivaldybėje. Teismo nutartyje cituojami S.Naruševičiaus argumentai, jog Alytaus miestas yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Pareiškėjas darė išvadą, kad sąsajas su faktiškai gyvenama vieta atspindi faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai ir veikla toje vietoje, o ne formalus gyvenamosios vietos deklaravimas.

Tuo metu teismas atkreipė dėmesį, kad teisinę reikšmę pripažinti asmenį atitinkančiu reikalavimus dėl jo gyvenamosios vietos turi tai, kad jis faktiškai yra nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas, ir šio fakto konstatavimas gyvenamosios vietos deklaravimo būdu.

Teismas pabrėžė, kad įstatymai, reglamentuojantys būtinybę deklaruoti gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje asmuo kelia savo kandidatūrą į savivaldybės tarybos narius, yra imperatyvūs.

Sausio 25 dieną vykusiame VRK posėdyje komisija iš savivaldos rinkimų išbraukė 132 kandidatų, nes šie nedeklaravo gyvenamosios vietos savivaldybėje, į kurios tarybą kandidatuoja.

Savivaldos rinkimai, kuriuose pirmą kartą tiesiogiai bus renkami merai, vyks kovo 1 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų