– Pone M. Katkau, kokį įspūdį Jums kelia rinkimų kampanija?
– Įspūdis toks, kad kampanija dar neprasidėjo, nors jau turėjo būti įsisiūbavusi. Matyt, partijos taupo pinigus ir nematome intensyvios rinkimų kampanijos kaip per Seimo ar Prezidento rinkimus. Todėl dar sunku vertinti galimus šios kampanijos ėjimus. Laukiame fejerverkų.
– Ponia R. Ališauskiene, ką rodo apklausos? Kiek žmonių jau apsisprendę ir kiek jų dar gali paveikti rinkimų kampanija?
– Apie 22 proc. apklaustųjų teigia, kad tikrai eis balsuoti ir dauguma jų žino už ką. Daugiau kaip pusė dar svarsto, ar eis į rinkimus. Paprastai apie pusė jų ateina.Taigi aktyvumas visos Lietuvos mastu būtų apie 42–45 proc.
– Toks aktyvumas nebūtų didesnis nei įprastai per savivaldos rinkimus, nepaisant to, kad merai renkami tiesiogiai?
Paskutinės rinkimų kampanijos savaitės greičiausiai ir nulems, kurį iš dviejų ar trijų kandidatų žmonės pasirinks. Tai pakankamai daug, rinkimų kampanija žmonėms bus svarbi, – R.Ališauskienė.
– Galbūt šiek tiek daugiau, negu praėjusiuose rinkimuose. Labai priklauso nuo savivaldybės, nuo vietovės ir nuo to, ar yra intriga. Vilniuje, Kaune ji yra, Klaipėdoje intriga jau mažesnė.
Kituose miestuose, kur yra aiškus favoritas, netgi jo šalininkai galvoja – esą kam vargintis, jeigu jį ir taip išrinks.
Kiti, kad ir to favorito priešininkai, taip pat mano, kad jų balsas nieko nenulems ir į rinkimus nesiruošia. Yra dar vienas momentas. Iš esmės vyks dveji rinkimai ir jie žmonėms nėra visiškai vienodi.
Trečdalis apklaustųjų pasakė jau žinantys, už kurį merą balsuos. 40 proc. sako turintys kelis favoritus. Paskutinės rinkimų kampanijos savaitės greičiausiai ir nulems, kurį iš dviejų ar trijų kandidatų žmonės pasirinks. Tai pakankamai daug, rinkimų kampanija žmonėms bus svarbi.
– Tai, kad žmonės turi galimybę rinkti konkrečius asmenis į mero postą, lyg ir turėtų padidinti žmonių susidomėjimą rinkimais, tačiau taip nėra. Kuo Jūs tai aiškinate?
– M.Katkus: Labai paprasta priežastis – ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, susidomėjimas politika mažėja. Savivaldybių rinkimai niekuomet nekelia itin didelio susidomėjimo, nes žmonės nejaučia, kad bus kažkokių pokyčių. Ekonomikai gerėjant, žmonės mano, kad valdžią galima ignoruoti. Jeigu aktyvumas bus toks, kokį prognozuoja ponia R.Ališauskienė, galima sakyti, kad mero rinkimai išgelbės savivaldos rinkimus ir vis dėlto pritrauks dalį rinkėjų. Kita vertus, rinkimus, kaip ir bet kokią prekę, skatina ir reklama. Sunku pasakyti, kodėl partijos dar gana vangiai tuo užsiima. Jeigu reklaminė kampanija bus agresyvesnė, įdomesnė, teiks griežtesnius pasiūlymus – kad ir Vilniuje, Kaune, pvz., daugiau patyręs ar mažiau patyręs krabas, kiti panašūs dalykai, tada tikrai mes galime tikėtis, kad žmonėms eiti balsuoti už kokį nors krabą bus įdomiau negu už partiją.
– Jūs dabar jau galite išskirti partiją ar kandidatą į merus, kuris nustebino savo aktyvumu, formų įvairove?
– M.Katkus: Kol kas stebina neaktyvumas. Savivaldos rinkimuose, skirtingai negu nacionaliniuose, kartų ir žmonių kaita yra gerokai mažesnė. Ir man labai įdomu, kiek senųjų merų išliks postuose po šių rinkimų. Galime kalbėti apie Ričardą Malinauską, kuris greičiausiai bus išrinktas Druskininkuose jau pirmame ture, apie Artūrą Zuoką, kuris Vilniaus politikoje – jau 15 metų ir yra tarp favoritų. Taip pat Klaipėdos, Kauno, kitų miestų merai. Ar žmonės, jau turintys galią tiesiogiai rinkti, norės juos pakeisti, yra vienas įdomesnių klausimų. Kai kuriuose miestuose senieji merai gali būti nušluoti, nes žmonės sakys: valdai miestą daugelį metų, niekada už tave nebalsavau ir dabar išrinksiu ką nors kitą.
– Įdomiausia situacija greičiausiai bus didžiuosiuose miestuose, išskyrus Klaipėdą, kur meras jau beveik aiškus. O Vilniuje? Yra aiškus du favoritai – Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius. Ką manote?
– M.Katkus: Manau, yra trečias – Valdemaras Tomaševskis. Jei rinkėjų aktyvumas mažas, jo balsai labai stipriai išauga. Mes dar nežinome, koks yra rusų tautinės mažumos požiūris į V.Tomaševskį. Jeigu V.Tomaševskį parems ir rusų tautinė mažuma, jis gali patekti ir į antrą rinkimų turą.
– Kokia situacija galėtų klostytis Vilniuje antrajame rinkimų ture?
– M.Katkus: Labai daug lems debatai, antrojo rinkimų turo kampanija. Manau, kad R.Šimašius A.Zuokui būtų nepalankus varžovas, kita vertus, R. Šimašius dar neparodė, kad yra stiprus rinkimų kampanijos dalyvis. Tai pirmi rimtesni jo rinkimai, o A.Zuokas jau įrodė, kad sugeba laimėti, nebijo rizikuoti. Matytume apylygę kovą, laimėtoją nulemtų debatai, rinkimų kampanija ir rinkėjų aktyvumas.
– R.Ališauskienė: Nesutikčiau, kad Vilniuje yra tik trys favoritai, yra ir daugiau apylygių kandidatų. Kalbu ir apie Mykolą Majauską, Naglį Puteikį, nors pastarojo rinkiminės reklamos aš dar niekur nemačiau. Jeigu į antrą turą patenka A. Zuokas ir R. Šimašius, jų elektoratas panašus, tai liberalių pažiūrų rinkėjai. Vieno ar kito sėkmę nulemtų kitų kandidatų, neišėjusių į antrą turą, rinkėjai.
– Jeigu į antrą turą patektų V. Tomaševskis su R. Šimašiumi arba A. Zuoku? Ar tai nebūtų vos ne tautiniu pagrindu vykstantys rinkimai?
– M.Katkus: Būtų įdomi situacija, nes tiek V.Tomaševskis, tiek A.Zuokas turi pakankamai daug neigiamo krūvio. Yra žmonių, kurie niekada nebalsuos už A.Zuoką, ir yra tokių, kurie niekada nebalsuos už A.Tomaševskį. Akivaizdu, kad tokiu atveju favoritas vis dėlto būtų kandidatas lietuvis. Bet gali būti ir taip, kad didelė dalis rinkėjų visai neis balsuoti, nes nepatinka nė vienas. Kita vertus, pono V.Tomaševskio šansai didės, jei konservatorių kandidatas M.Majauskas stipriai spurtuos ir atims iš R.Šimašiaus dalį rinkėjų ir jeigu mobilizuosis ne tik lenkų, bet ir rusų tautinė mažuma.
– R.Ališauskienė: Per paskutinius rinkimus į prezidentus ir Europos Parlamentą ponas V. Tomaševskis ir jo vadovaujama partija Vilniuje surinko apie 30 tūkst. balsų. Skaičius nedidelis, tačiau viskas labai priklauso nuo bendro aktyvumo. Būtų keista, jei į antrą rinkimų turą neateitų bet 50 tūkst. lietuvių.
– Kaune yra stiprus Tėvynės sąjungos kandidatas, šiuo metu vadovaujantis miestui, Andrius Kupčinskas ir Visvaldas Matijošaitis – sėkmingas verslininkas, neturintis neigiamos politinės patirties. Apklausos kol kas rodo panašius abiejų kandidatų rezultatus. Kaip šiame mieste gali klostytis situacija?
– R.Ališauskienė: Ir vėl – viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Kai atlikome apklausas ir klausėme žmonių, ar reikia keisti jų miestuose dabartinį merą, paaiškėjo, kad keisti jo nenorėtų 26 proc. respondentų, o naujo nori 57 proc. Tai yra bendri skaičiai visai Lietuvai, atskiruose miestuose gali būti ir truputį kitaip. Kaune irgi yra naujas žmogus, metantis iššūkį dabartiniam merui. Kaunas ne visada atspindi visos Lietuvos tendencijas, bet didmiesčiuose bendrai naujo mero taip pat nori apie 57 proc. žmonių.
– M.Katkus: Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose konservatoriai sugeba laimėti. Tą patirtį perkėlus į Kauną, pono A.Kupčinsko šansai yra gana dideli. Bet jeigu rinkėjų aktyvumas antrajame ture nenukris, tada pono V.Matijošaičio šansai nugalėti padidėja. Tiesa, jam dar reikėtų įtikinančios rinkimų kompanijos. Nors A.Kupčinskas yra favoritas, aš pono V.Matijošaičio vis dėlto nenurašyčiau.
