Per dvi dienas aplankys net kelias savivaldybes
Anot ralio rengėjų, preliminarus greičio ruožų tinklelis jau suplanuotas. Organizatoriai užsimena, kad trasos drieksis Rokiškio, Zarasų, Visagino, Ignalinos ir Daugpilio regionuose.
Nuo pat šio ralio pradžios organizatoriai brandino mintį, jog šios varžybos niekada netaps vienos dienos renginiu. Anot rengėjų, per vieną dieną įveikti daug greičio ruožų sudėtinga sportininkams, o organizatoriams tampa sunku išlaikyti kokybę, todėl 2014-ųjų metų „300 Lakes Rally“ prasidės penktadienį ir baigsis šeštadienio vakare.
Ralį rengti penktadienį-šeštadienį, o ne šeštadienį-sekmadienį nuspręsta dėl sportininkų ir žiūrovų. Manoma, kad šeštadienio vakare žiūrovai galės daugiau laiko skirti ralio žiūrėjimui, kadangi nereikės rūpintis prasidėsiančia darbo savaite. Taip pat tokiam formatui pritaria ir sportininkai, kurie po sekinančių varžybų turi visą sekmadienį jėgoms atgauti.
Dviejų šalių formatas – brangu, bet efektyvu
Šiemet dalyviams greičiausiai vėl teks varžytis greičio ruožuose, Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Tiesa, organizatoriai dar nėra iki galo apsisprendę ir vis dar svarsto apie tokio formato greičio ruožų vykdymą. Pasak jų, tokio projekto įgyvendinimas yra gan brangus ir sudetingas, tačiau viską atperka galimybė pritraukti daugiau kaimyninės šalies žiūrovų ir sportininkų.
Išlaikys pernai pasiteisinusius sprendimus ir taisys klaidas
Varžybų organizatoriai tvirtina, kad praėjusiais metais pasiteisino sprendimas po pirmos ralio dienos automobilių nestatyti į uždarą parką, paliekant galimybę automobilius tvarkyti per naktį. Toks sprendimas labai naudingas dalyviams, kurie turi daugiau laiko pataisyti techniką po pirmos dienos.
Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendintas ir labai ilgas, net 32 kilometrų greičio ruožas. Šis greičio ruožas tapo vienu iš varžybų akcentų, kurio metu dalyviai kirto Lietuvos pasienį ir įvažiavo į Latviją.
Pasak „300 Lakes Rally“ organizatorių, tai gana retai pasitaikantis reiškinys, kai sportininkai startuoja vienoje, o finišuoja kitoje valstybėje. Organizatorių teigimu, toks ilgas greičio ruožas reikalauja itin didelių saugumo priemonių, nes jame neužtenka kelių greitosios medicinos pagalbos automobilių, todėl šiame greičio ruože buvo išdėstytos net penkios medikų komandos bei budintis sraigtasparnis. Šios priemonės užtikrino minimalų reakcijos laiką į galimo incidento vietą trasoje.
Organizatorius džiugina pasiteisinusi nauja varžybų saugos įspėjimo metodika, atitinkanti naujus Tarptautinės Automobilių Federacijos (FIA) reikalavimus. Žiūrovus nuo trasos skyrė ne tik vadinamosios „Stop“ juostos, bet ženklai, perspėjantys apie pavojų. Pasak organizatorių, psichologiškai šis dalykas veikia kur kas geriau, nes už juostos žmonės psichologiškai jaučiasi saugūs, dažniausiai ją nutraukia ar perneša, o už ženklų eiti nedrįsta, ir pasišalina toliau nuo trasos. Aiškios ribos nebuvimas priverčia pagalvoti, kur stovėti iš tikrųjų saugu, o kur ne.
Tiesa, organizatoriai pripažįsta, kad praėjusių metų ralyje buvo ir taisytinų dalykų, kuriuos šiemet bus bandoma pašalinti.
Tačiau ne visi faktoriai priklauso nuo organizatorių rankų. Pasak „300 Lakes Rally“ rengėjų, Zarasų regione vis dar nėra pakankamai išspręsti apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros klausimai, kurie trukdo sėkmingam renginio vystymui.
Šiemet organizatoriai tęs ilgalaikį bendradarbiavimą su lankomiausiu transporto skelbimų portalu Lietuvoje Autoplius.lt, užimančiu lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š.m. kovo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,39 milijono ribą.
2013 metų ketvirtą ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,67 mlrd. litų. Autoplius.lt išlieka streteginiu informaciniu ralio partneriu ir 2014 metais. Pasak Organizatorių, ralis taip pat galės pakeisti savo pavadinimą, tačiau koks jis bus, šiuo metu dar svarstoma.
Šiemet dėmesį skirs dar didesniam saugumui ir diegs naujoves
Saugos tobulinimui nėra ribų. Ralio saugumu kasmet rūpinasi ta pati tarnyba – „Grifs AG“. Ilgametė praktika saugant autosporto renginius šios apsaugos bendrovės darbuotojams leido įgauti patirties ir tobulėti. Žinoma, užtikrinti, kad trasose dirbtų visiškai tie patys žmonės nepavyksta, tačiau didžiajai daugumai apsaugos darbuotojų darbas ralyje nėra naujiena.
Geram renginiui būtinas tobulas balansas. Pasak organizatorių, ralio renginiui galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir bet kokiam pramoginiam renginiui. Pirmiausia, svarbu gera vieta, tuomet reikia gerų atlikėjų, šiuo atveju ralio lenktynininkų, ir dar viena svarbi dalis – renginio rėmėjai, kurie po renginio, reklamos prasme, turi gauti dividendus. Ar tai ralis, ar koncertas – gero renginio recepto esmė – ta pati.
Naujovės palies didįjį „300 Lakes Rally“ tramplyną. Organizatoriai atskleidžia, kad šiemet jis bus kitoks, nei įprastai. Žadama, kad tūkstančius žiūrovų viliojanti greičio ruožo vieta šiemet bus dar įdomesnė žiūrovams ir saugesnė automobiliams.
Organizatorių teigimu, tai, kad tramplynas taps „draugiškesnis“ automobiliams, atraktyvumo tik pridės, todėl žiūrovams į šią vietą atvykti bus tikrai verta. Pokyčiai „Big Jump“ arenoje įnešti ir todėl, kad metams bėgant žiūrovams tokia pati vieta nenusibostų.
Organizatoriai patirties semiasi kitose varžybose
„300 Lakes Rally“ rengėjai savo įgūdžius tobulina ir patirties semiasi kaimyninėje Latvijoje. Varžybų rengėjų komanda darbuosis visuose Latvijos čempionato etapuose.
Varžybų valdymo centro paslauga jau buvo vykdoma ir žiemą vykusiose Europos ir Latvijos ralio čempionatų varžybose „Rally Liepaja“.
Ralį teigiamai vertina ir užsienio lenktynininkai
„300 Lakes Rally“ varžybos jau spėjo užsitarnauti gerą vardą ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp užsienio sportininkų. Garsūs lenktynininkai šį ralį vadina vienu geriausių Baltijos šalyse.
„Praėjusiais metais mes dalyvavome šiame ralyje ir dabar galiu pasakyti, kad „300 Lakes Rally“ galima vadinti vienomis iš trijų geriausių varžybų Baltijos šalyse. Pernai mes varžėmės 13-oje ralio varžybų, bet atrasti „300 Lakes Rally“ mums buvo tikrai staigmena. Tai puikūs greičio ruožai, nepriekaištinga organizacija. Tai tikrai nuostabus ralis. Lietuvos lenktynininkai šiuose keliuose labai greiti. Šiuo metu dar nežinome, ar šiemet dalyvausime šiose varžybose, bet aš labai norėčiau“, – įspūdžiais apie „300 Lakes Rally“ pasidalijo estų lenktynininkas Raulas Jeetsas.
Atsiliepimais apie vieną geriausių ralių Lietuvoje pasidalijo ir lietuvišką žvyrą jau išbandęs rusas Aleksejus Lukyanukas.
„Praėjusiais metais varžėmės Lietuvoje, būtent šiame ralyje. Varžybos buvo išties įtemptos, kai kurie vietiniai vaikinai spaudžia tikrai stipriai. Man patiko techniški greičio ruožai. Tikiuosi, kad šiais metais pavyks vėl apsilankyti Lietuvoje. Man patinka semtis patirties kuo įvairesnėse šalyse, išbandyti savo jėgas kituose regionuose“, – tvirtino lenktynininkas.
„2010-aisiais dalyvavau „Halls Winter Rally“ varžybose, bet „300 Lakes Rally“ dalyvauti dar neteko. Tačiau iš esmės nuomonę apie Lietuvos ralį susidariau. Tikrai sudėtingi greičio ruožai. Tikiuosi kada nors čia vėl apsilankyti“, – pasakojo estas Karlas Kruuda.
Pasaulinio kalibro lenktynininkai teigė nors ir nebuvę Lietuvoje, tačiau neatmeta galimybių palenktyniauti kuriame nors iš čempionato etapų.
„Aš niekada nebuvau Lietuvoje, bet girdėjau apie šios šalies ralį visai neblogų atsiliepimų. Niekas nežino, galbūt kada nors sugalvosime palenktyniauti ir pas jus“, – teigė dar vienas greitas estas Georgas Grossas.
„Lietuvoje varžytis man dar neteko. Čia kartą buvau kaip mechanikas, kai lenktyniavo vienas mūsų komandos vairuotojas“, – pasakojo Ottas Tanakas.
Nepaisant nesėkmių ir šiokių tokių nesusipratimų varžybose, į Lietuvą vėl užsukti žada ir estas Timmu Korge.
„Pernai kai kurie blogi dalykai susidėjo į vieną vietą ir įvyko būtent mums, tačiau man patinka šio ralio greičio ruožai. Manau, kad ir šiemet čia apsilankysime“, – nuomonę apie „Autoplius 300 Lakes Rally“ varžybas išsakė Timmu Korge.
„Lietuvoje buvau tik kartą. Tai buvo būtent „300 Lakes Rally“. Varžybos man patiko, todėl planuoju ir tikiuosi, kad jose sudalyvausiu ir 2014-aisiais metais“, – mintimis pasidalijo Kasparas Koitla.
