„Ralio štabas šįkart tapo rimtu krizių valdymo centru, – apie vidinę lenktynių organizacijos virtuvę kalba varžybų direktorius Maris Simson. – Iki šiol visus penkerius metus nebūdavo problemų dėl dulkių. Priešingai – kartais išvakarėse smarkios liūtys nuniokodavo prieš kelias savaites iki renginio paruoštas ralio trasas. Dėl to tekdavo papildomai pilti žvyrą, lyginti kelius, kad neliktų lietaus paliktų išgraužų. Šįkart viskas klostėsi kitaip ir organizatorių komandai teko susidurti su naujais iššūkiais.“
Parengę iš dvylikos greičio ruožų sudarytą beveik 150 km ilgio trasą, ralio organizatoriai tikėjosi kompaktiško varžybų formato tiek dalyviams, tiek ir kasmet gausiai į Zarasus atvykstantiems žiūrovams. Vis dėlto jau pirmoji varžybų diena neapsiėjo be staigmenų.
„Vakarop kažkas tiesiog „išjungė“ vėją. Prognozės žadėjo apie poros metrų per sekundę vėjuotumą, bet realiai jo nebuvo išvis. Trasoje buvę stebėtojai su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu mums raportuodavo apie vis blogėjantį matomumą. Temstant kai kurie sportininkai ėmė išjunginėti automobilių šviesas, kad bent kažką įžiūrėtų, nes antraip vaizdas pro priekinį stiklą atrodydavo, lyg siena – nesimatė jokių orientyrų, dulkių debesys paslėpdavo net kelio ribas “, – pasakoja M. Simson.
Operatyviai reaguodami į kritinę situaciją, organizatoriai pavedė „Stop‘o“ teisėjams apklausinėti iš eilės visus 20 km ilgio ketvirtą greičio ruožą įveikusius dalyvius apie padėtį trasoje. Iš pradžių sportininkai prastą matomumą vertindavo 7-8 balais iš dešimties, bet netrukus „pažymiai“ ėmė kristi iki 5-6. Tai reiškė, kad lenktynės tokiomis sąlygomis pernelyg rizikingos ir toliau leisti važiuoti apgraibomis negalima. Priimtas sprendimas likusią greičio ruožo dalį sustabdyti.
Mes privalėjome į Janio Vorobjovo komandos raštą atsižvelgti, nors tai reiškė ne ką kitą, kaip naujo varžybų formato parengimą vos per vieną naktį
Sinoptikų prognozės šeštadieniui žadėjo dar didesnį štilį. Tokios oro sąlygos šiemet kėlė rūpesčių ir anksčiau vykusiose varžybose. Tuomet išaiškėjo sportininkų gudrybės, kai ekipažai mieliau renkasi minute vėliau stoti į greičio ruožo startą ir už tai gauti 10 sek. baudą, nei važiuoti priekyje esančių varžovų sukeltose dulkėse.
Organizatoriams teko ieškoti išeities, kad tokie ne itin sportiški žaidimai ir dėl to kylantis chaosas nepasikartotų „300 ežerų ralyje“. Tai būtų sujaukę lenktynių tvarkaraštį. Galutinį tašką padėjo Janio Vorobjovo komandos įteiktas raštas, po kuriuo pasirašė kelios dešimtys sportininkų. Jame buvo prašoma surasti galimybę antrą varžybų dieną dalyviams startuoti kas dvi minutes.
„Ten nebuvo griežtas reikalavimas, o veikiau mandagus ir supratingu tonu išreikštas prašymas. Mes privalėjome į jį atsižvelgti, nors tai reiškė ne ką kitą, kaip naujo varžybų formato parengimą vos per vieną naktį. Sporto komisarų posėdyje kilo nemažai abejonių, ar tai išvis įmanoma, bet kitos išeities mes paprasčiausiai nematėme, – karščiausias akimirkas iš „300 Lakes Rally“ užkulisių prisimena M. Simson. – Kone paryčiais teko skambinti ir žadinti specialiųjų tarnybų atstovus ir kitus atsakingus asmenis, derinti su jais naują ralio planą. Ėmėme tuščią popieriaus lapą ir iš naujo kūrėme teisėjų, trasos apsaugininkų, medikų, ugniagesių ir kito personalo judėjimo tvarką ir grafikus. Iš tikrųjų tai, kam buvo ruoštasi beveik visus metus, kardinaliai pasikeitė. Galima sakyti, kad šeštadienį prasidėjo naujas ralis, ir tai jau nebuvo „300 Lakes Rally“, kuriame viskas sustyguota ir „išlaižyta“, tai buvo force majeure planas, kurio grafike teko taupyti kiekvieną formato minutę visomis įmanomomis priemonėmis. “
Jei kiekvieną minutę startuojantys 80 ekipažų užtruktų tik 1 val. 20 min., tai atnaujinus jų starto tvarką viskas padvigubėjo ir išsitęsė iki pustrečios valandos. Dėl to organizatoriams teko paaukoti ir išbraukti iš lenktynių programos 13,3 km ilgio dešimtą greičio ruožą „SB Lizingas“ – vienintelį greičio ruožą, kurio trasa buvo daugiau nei 50 proc. miške, kuriame nebūtų buvę ir minimalaus vėjo, kuris galėtų nupūsti dulkes.
Vis dėlto netikėtumai tuo nesibaigė. Jau pirmajame šeštadienio greičio ruože avariją patyrė svečių iš Latvijos ekipažas, kuriam prireikė medikų pagalbos. Dėl to teko šią trasos atkarpą atšaukti, o jos neįveikusius sportininkus nukreipinėti į kitą greičio ruožą. Papildomiems manevrams nebebuvo laiko – menkiausias užlaikymas vėl griovė varžybų programą.
Aštuntame greičio ruože laukė dar vienas smūgis varžybų organizatoriams, kai rikiuotės priekyje startavusi „Lada“ atsitrenkė į stulpą ir šis nuo smūgio nukrenta ant kelio, ir su laidais po įtampa guli skersai kelio
„Žinoma, kai kurie sportininkai, kuriuos stengėmės kuo greičiau nukreipti į kitus greičio ruožus, dėl to rodė nepasitenkinimą, tačiau visi suprato, kad tai neišvengiama norint, kad varžybos tęstųsi. Priėmėme operatyvų sprendimą kviesti sportininkus, atvažiavusius į GR6 startą, startuoti anksčiau, kad vėl pavytume grafiką, tačiau kai kurie ekipažai nusprendė palaukti savo laiko normos, teisėjai nususitvarkė su savo užduotimi ir čia atsitiko keletas situacijų, kurių metu sportinio kanalo starto eiliškumas pasikeitė. Po šios situacijos techninio regrupingo / sutraukimo metu pavyksta kažkiek pagerinti situaciją ir vėl pavyti grafiką.
Tačiau aštuntame greičio ruože laukė dar vienas smūgis varžybų organizatoriams, kai rikiuotės priekyje startavusi „Lada“ atsitrenkė į stulpą ir šis nuo smūgio nukrenta ant kelio, ir su laidais po įtampa guli skersai kelio. Jei dar šį greičio ruožą būtume uždarę, ralis galėjo tapti ne įskaitiniu, nes bendras kilometražas būtų nesiekęs reikiamos 100 kilometrų ribos. Vėl atsirado užlaikymas, kurio metu koordinuojame ugniagesių gelbėtojų pajėgas, kurios savo darbą atliko nepriekaištingai, nukirpę aukštos įtampos laidus ir prikabinusios stulpą prie automobilio, patraukė kliūtį nuo kelio, – detaliai netikėtumus vardija M. Simson. – Kiekvienas toks nutikimas mums ne tik atneše žilų plauku, bet ir tapo neįkainojama patirtimi. Esame savikritiški ir pripažįstame, kad nebuvo viskas idealu, bet čia verta prisiminti posakį „Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“. Drąsiai sakau, kad didžiuojuosi mūsų kolektyvu ir visa dirbančia ralyje komanda, kuri sugebėjo tokiose sąlygose dirbti vieningai kaip vienas kumštis ir išeiti su minimalia žala iš susiklosčiusios situacijos.“
Nepaisant eilės sunkumų, organizatoriai su visomis krizinėmis situacijomis iš esmės susitvarkė ir už tai sulaukė pagyrų iš užsienio kolegų, supratusių situacijos kritiškumą. Šios lenktynės, pelniusios vieno sudėtingiausių ralių Lietuvoje vardą ne tik dėl skirtingų, techniškų ir ilgai besidriekiančių trasų, šiais metais tapo dar sudėtingesnėmis dėl orų ir formato keitimo iššūkių.
Galiausiai šeštadienį vakare varžybos sėkmingai finišavo Zaraso ežero saloje. Po nemigo naktų atsigavę varžybų šeimininkai juokauja kasmet galvojantys, kad tai buvęs paskutinis renginys. Visada pasibaigus renginiui jaučiasi emocinė duobė, juk kažkas, kam tu sunkiai dirbai beveik visus metus, pasibaigė... Tą jausmą dar padidina neigiami komentarai ar pastabos... Bet jau po kelių savaičių, atslūgus nuovargiui, prasideda naujas pasirengimo etapas kitų metų raliui. Renginio šeimininkai neabejoja, kad kitąmet rugpjūtį „300 Lakes Rally“ vėl trauks tūkstantines aistruolių minias į Zarasus.
