Pirmos maratono dalies nuotykiai
Antros maratono dalies nuotykiai
Mes į aikštelę įžengėme ir sužaidėme tikrai pagarbos vertą mačą. Kaip ir krepšinyje ar futbole, ar bet kurioje kitoje sporto šakoje, pralaimėjusi komanda už kovingumą palydima ovacijomis, tad mūsų ekipažai finiše buvo sutikti plojimais. Kaip sako, „haters gonna hate“, bet faktai kalba patys už save – „Nissan X-Trail“ ir GAZAS.LT komanda buvo geras tandemas, o automobilis – labai patikimas. Dabar apie viską iš eilės.
Ketvirtas greičio ruožas – pajūrio smėlynai ir Rusnės pelkynai
Į ketvirtą greičio ruožą išleidome antrą mūsų ekipažą – Andrių ir Laura Kildas. Ruožas prasidėjo trumpu pervažiavimu iki visai šalia Klaipėdos esančio Kairių poligono. Matėme, kaip čia vargo patys „kiečiausi“ maratono dalyviai, todėl su „X-Trail“ nebandėme kišti nosies. Bėda tokia – standartinės padangos ypač prastai tvarkosi ant biraus smėlio. Teko apsisukti ir tęsti ruožą nepravažiavus specialiosios rungties.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„4x4 Perimetras“. Ketvirtas greičio ruožas Kairių poligone |
Keliukas palei Vilhelmo kanalą – vienas gražiausių maratone. Ilgas, tiesus, greitas, bet labai pavojingas. Ir taip iki pat Ventės Rago, kur „pabučiavę“ patį tolimiausią etapo tašką, ekipažai sukosi Šilutės link ir važiavo į Rusnės salą. Šilutėje, beje, vyko miesto šventė. Kaip juokavo maratono dalyviai, norėdami surinkti visus taškus, ekipažai turėjo važiuoti visai pro molinius ąsočius pardavinėjančius prekeivius. Na, o įvažiavus į Rusnę, teko visai atsisveikinti su padoriais keliais ir skintis kelią pievose. Itin šlapiose pievose.
Po pasivažinėjimų Rusnėje, palei pat sieną su Kaliningradu, ekipažai važiavo Panemune. Štai latvių ekipažui teko pasilabinti su pasieniečiais. Juos „prakratė“ kaip turi būti – patikrino bagažinę, apžiūrėjo, ar slėptuvėse nėra cigarečių, patikrino pavardes ir paleido tolyn
Šioje atkarpoje didelė atsakomybė teko navigatoriui – maršruto taškus skiriančius upelius ir pelkes teko apvažiuoti. Pasitaikė atvejų, kai važiuodami sausais žvyrkeliais, mūsiškiai buvo aplenkti važiuojančiųjų vos už kelių metrų, vidury pievos einančiu maršrutu. Surinkęs kiek sugebėjo atžymos taškų, ekipažas numeris du finišavo prie Kaliningrado pasienio, netoli Jurbarko.
Penktas ruožas – Kaliningrado ir Lenkijos pasieniais
Iš čia startavo pirmasis mūsų ekipažas – Digaitis ir Venskus. Penktas greičio ruožas – naktinis. Pramogų netrūko – tik mėnulio ir „X-Trail“ žibintų apšviestame Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio keliuky teko važiuoti akis išplėtus, o jau išaušus prasidėjusiame orientaciniame ruože palei Lenkijos sieną teko važioti kaip įmanoma greičiau, nes visą laiką jautėme į nugarą kvėpuojančius monstrus, kurių žodyne žodis „neskubėkime“ neegzistuoja.
Kad naktinis pasivažinėjimas bus ypač įdomus, supratome, kai dar neatvykus į greičio ruožo startą sustabdė pasieniečiai. Akylai patikrino mūsų bagažinės turinį, o su estiškais automobilio dokumentais iškeliavo į tarnybinę mašiną tikrinti mūsų savo kompiuteriais. Supratome, kad maratono organizatorių iniciatyva visų ekipažų važiavimas pasienio ruožais buvo suderintas su pačiais aukščiausiais pareigūnais. Kitaip – būtumėm palydėti iki artimiausio miestelio ir išsiųsti sostinės link su linkėjimais niekada čia negrįžti.
Pasienyje su Kaliningrado sritimi sutikome penkis pasieniečių visureigius.
Pasienis su Kaliningradu – įdomi teritorija. Keliai siauri, tačiau gana lygūs, tvarkingai žvyruoti. Čia sutikome bent penkis pasieniečių ekipažus, kurie stebėdami teritoriją su naktine matymo įranga tyliai laukia tokia pačia įranga apsirūpinusių kontrabandininkų. Važiuojant pasienio keliais apima dvejopi jausmai – medžiai kitoje sienos pusėje tokie patys, žolė panašiai žalia, bet ten viskas yra labai kitaip.
Ties Vištyčio ežeru situacija pasikeitė. Pervažiavę nuo Kaliningrado srities pasienio iki pasienio su Lenkija, startavome tikslaus laiko greičio ruože. Čia pasienio keliukai triskart siauresni – tiesiog provėžuotas miško keliukas. Logiška – įstojus į Šengeno zoną nėra didelio tikslo saugoti sienas, kai ties muitinėmis galima pravažiuoti nesulėtinus greičio. Tačiau tai visai nereiškia, kad galima sienos nesaugoti. Yra čia ir apžvalgos bokšteliai, ir lengvo išarto smėliuko juosta palei visą sieną – joje matosi ar kažkas buvo kirtęs tą liniją, kurios kirsti nevalia.
Šiame greičio ruože mes startavome, bet nefinišavome. Pasiaiškinimas paprastas – bijojome užtverti kelią kitiems dalyviams, kurie nesidairė nei duobių, nei kėbulą braižančių šakų. Pirmoje atkarpoje mus prisivijo kitas ekipažas, o pasitraukti – nebuvo kur. „Įmetėme“ mūsų „X-Trail“ į griovį, praleidome kosminiu greičiu lekiantį visureigį ir šiaip ne taip grįžome į kelią. Pirmai progai pasitaikius iš jo išsukome, nes prisivijus kitam visureigiui, pasitraukti galime ir neturėti kur.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„4x4 Perimetras“. „Kovinio“ visureigio salone |
Tiesa sakant, situaciją pablogino ir kiškis ilgaausis. Važiuojant gal 40 km/h greičiu, ant kelio išdygo kiškis, kuris, sekdamas mūsų automobilio žibintų šviesas, lenktynėse „kiškis prieš visureigį“ pirmavo gal 2 km. Bandėme viską, vyti kiškį nuo kelio garsiniu signalu, šūksniais – niekas nepadėjo. Kiškis bėgo savo ritmu, kol nei iš šio, nei iš to, nusprendė kirsti sieną ir pasislėpė jau Lenkijai priklausančiuose krūmuose.
Šiame ruože nepasisekė geltonu „Toyota Land Cruiser“ važiavusiam ekipažui, jis pagavo jau antrą blyną šiame maratone. Pirmą kartą apsivertę dar Naujosios Akmenės kalcito kasyklose, jie vertėsi antrą kartą. Pirmas buvo sėkmingas ir automobilis galėjo tęsti varžybas. Antrasis nebuvo toks sėkmingas – automobiliui ekspertai pranašavo visišką galą.
Ruožo finišo liniją kirtome Druskininkų kempinge ir kritome negyvi į sapnų pasaulį. Paskaičiavome, kad nuo maratono starto beveik prieš 50 valandų, miegojome vos penkias ar keturias valandas antrojo GR finiše ir vieną Klaipėdoje, prieš ketvirtojo etapo startą. Po tokios dienotvarkės visiškai nebuvo svarbu, ar galvą padėti ant minkštos pagalvės, ar ant pavarų perjungimo svirties. Kūnas įsijungė poilsio režimą.
Šeštas ruožas – iki finišo linijos
Į paskutinį, šeštąjį, greičio ruožą išsiruošė trečiasis mūsų komandos ekipažas – Mindaugas Plukys ir Marius Butavičius. Vis dar galvojome, kad šiame maratone nekovojame dėl jokių pozicijų. Taigi, ramiu tempu komanda rinko žemėlapyje pažymėtus taškus. Tačiau lašas po lašo adrenalinas įsismelkė į galvą ir greičio pedalas atsidūrė giliai kilime. Žvyrkeliuose ekipažas laikė panašų į kitų dalyvių tempą, o rimtos bekelės ruožuose juos sustabdė tik upelis. Jį teko apvažiuoti.
Na, o žvyrkeliais, kaip jau minėjau, „X-Trail“ lėkė identišku kitų dalyvių laikui tempu. Tai kainavo vieną variklio apsaugą – įbridę į šlapią pievą Marius su Mindaugu nusprendė neapsisukinėti, o judėti pirmyn iki kitos „saugios“ vietos. Apsauga į Vilnių grįžo visureigio bagažinėje. Niekis, keletas tūtelių klijų, plastmasinių tvirtinimo detalių ir apsauga bus ten, kur buvus.
Išsvajotas finišas
Po 60 valandų pasiekėme maratono finišą. Rezultatu esame patenkinti – visi trys „Nissan X-Trail“ automobiliai pasiekė finišą, nė vienas nesulūžo. Na, beveik. Išvardinsiu beveik naujiems automobiliams padarytą žalą – viena variklio apsauga, vienas galinis buferis ir daug įbrėžimų ant kėbulo. Teks visus juos poliruoti.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„4x4 Perimetras“. Prieš ketvirto ruožo startą Žibininkuose |
Primenu, startavę šiame maratone neturėjome vilties varžytis dėl sportinių pasiekimų. Bet, pasinaudoję kitų ekipažų nesėkmėmis, galime pasigirti iškovoję pakankamai aukštą tryliktą vietą! Aplenkėme šešias komandas. Vienos jų sugedo dar pirmuose ruožuose, kelioms nepasisekė ir jų automobiliai virto, keli jau su sugedusiais automobiliais tempė iki paskutinių ir baltas vėliavas iškėlė tik paskutiniame ruože.
Maratono organizatorius Gediminas Grigaitis vylėsi, kad mūsų parodytu pavyzdžiu paseks ir daugiau mėgėjų, nelabai rimta technika važiuojančių ekipažų. Pasirodo, visą maratoną galima įveikti su patvariais, patikimais, bet kartu ir patogiais, gražiais visureigiais.
Po finišo, visi maratono dalyviai nustojo „Nissan X-Trail“ automobilius vadinti „parketiniais“. Ir tik pačiame maratono finiše organizatorius per mikrofoną tarė: „Prisipažinsiu, tikrai nesitikėjau, kad GAZAS.LT komada pabaigs šį maratoną. Maloniai nustebinote.“ Džiaugiamės, Gediminai, kad nustebinome jus, visus kitus maratono dalyvius, mūsų skaitytojus, ir – įdomiausia – patys save. Maratonas išėjo puikus.
Štai jis – 1920 km ilgio GAZAS.LT komandos „Nissan X-Trail“ visureigiais įveiktas maršrutas
 |
| Organizatorių nuotr./Bekelės maratono „4x4 Perimetras“ maršrutas |
P.S. Už šį nuotykį norime padėkoti renginio organizatoriui, „Bekelės fiesta“ direktoriui Gediminui Grigaičiui, kuris patikėjo, kad nepridarysime jiems daug papildomų rūpesčių, vidaus reikalų ministo patarėjui, keliautojui Gintautui Babravičiui, kuris padėjo mums gauti reikiamus leidimus važiuoti pasienio ruožais, ir „Nissan Lietuva“, kurie patikėjo mums tris brangius apynaujus visureigius.
