Neblėstantis vokiečio kultas labiausiai susijęs su „Ferrari“ komanda, kuriai jis atstovavo nuo 1996 iki 2006 metų. Su šia komanda jis laimėjo net 5 pasaulio čempionų titulus, o iš viso per savo karjerą – 7. „Ferrari“ tuo metu karaliavo ir konstruktorių įskaitoje – nugalėjo net šešis kartus. Nors nuo paskutinės jo pergalės praėjo daugiau nei dešimtmetis, tačiau daugumą jo rekordų taip ir lieka nepagerinti.
„Kovotojas, turėjęs daug talentų žmogus. Galbūt ne pati mėgstamiausia asmenybė, bet sudėjus viską į krūvą – labai stiprus lenktynininkas ir daugeliu prasmių – vadybininkas. (…) M.Schumacheris vienas iš tų vokiečių, kai galvojame, kad visi tokie vokiečiai“, – juokiasi Formulės 1 varžybas daugiau nei du dešimtmečius komentavęs Arūnas Volungevičius.
Kovotojas, turėjęs daug talentų žmogus. Galbūt ne pati mėgstamiausia asmenybė, bet sudėjus viską į krūvą – labai stiprus lenktynininkas ir daugeliu prasmių – vadybininkas. (…) M.Schumacheris vienas iš tų vokiečių, kai galvojame, kad visi tokie vokiečiai, – juokiasi A.Volungevičius.
Preciziškai tikslus vokietis daugiau nei dešimtmetį trukusią karjerą Formulėje 1 pradėjo dar 1991-ųjų sezono pabaigoje, kai sulaukė „Jordan“ komandos kvietimo pakeisti jos pilotą Bertrand`ą Gachot. Aukštą septintą vietą kvalifikacijoje užėmęs sportininkas baigė lenktynes pačioje jų pradžioje, bet dėl gero atrankos rezultato atkreipė galingos „Benetton“ komandos dėmesį.
Kitą sezoną jau naujoje komandoje jis kelias lenktynes baigė iškovodamas taškus, o praėjus vieneriems metams po debiuto – ir pirmąją pergalę. Sezoną jis baigė užėmęs trečią vietą bendroje įskaitoje. 1993 metais – ketvirtą.
Kur kas geriau klostėsi jau trečiasis vokiečio sezonas „Benetton“ komandoje. Kad jis rimtas kandidatas į titulą, paaiškėjo po keturių jo pergalių iš eilės pačioje sezono pradžioje. Tiesa, šie metai nepraėjo be tragedijų ir kontraversiškų epizodų. Jau trečiame etape Imoloje žuvo triskart pasaulio čempionas brazilas Ayrtonas Senna, o realiausiu kandidatu mesti iššūkį vokiečiui tapo pastarojo komandos draugas britas Damonas Hillas. Su šiuo sportininku M.Schumacheris susidūrė paskutiniame etape ir turėjo stebėti kovą už lenktynių tvoros. Galiausiai ir D.Hillas buvo priverstas pasitraukti iš lenktynių, o titulu vos taško persvara galėjo džiaugtis vokietis.
„Jis buvo puikus vairuotojas – labai apskaičiuojantis, preciziškai tikslus. Patys įdomiausi epizodai buvo tie, kai jam reikėdavo rizikuoti taip, kai klaidos neišvengiamos bet kokio lygio talentams. Jis mokėjo pamatuoti riziką. Net tada, kai jis galėjo išlėkti iš trasos, turėti kontaktą, tai viskas baigdavosi be jo nuostolio. Jis buvo ne tokio formato, kaip A.Senna, kuris jausminiame lygyje operavo. M.Schumacheris buvo kaip kompiuteris. Labai pamatuotas, apskaičiuotas, su gebėjimu vykdyti planą ir tai, ką jis sugalvojęs“, – teigė A.Volungevičius.
Su britu dėl čempiono vardo jis kovojo ir kitame sezone, tačiau viskas išsisprendė kur kas anksčiau – čempionatą M.Schumacheris laimėjo net 33 taškų persvara. Tačiau po dviejų nesėkmingų sezonų britas atsigriebė ir nuskynė taip svajotą nugalėtojo titulą dar kitąmet – 1996 metais. Daug lėmė ir tai, kad Šumis sezoną pradėjo jau mažiau patikimą bolidą suteikusioje „Ferrari“ ekipoje.
Dar kitąmet – savotiškas déjà vu. Ne dėl to, kad titulą išsivežė jau kitas „Williams“ pilotas kanadietis Jacques`as Villeneuve`as, bet dėl to, kad M.Schumacheris vėl nebaigė paskutinių lenktynių dėl susidūrimo kaip ir 1994 metais. Tačiau šįkart lenktynės baigėsi tik vokiečiui, kuris po rungtynių buvo pripažintas kaltu dėl avarijos bei neteko ir vicečempionų titulo. Būtent tokie epizodai, anot jau tuomet Formulės 1 lenktynes komentavusio Arūno Volungevičiaus, neprideda garbės vokiečiui.
„Nenoriu sakyti, kad visi sportininkai naudoja ne visas leistinas priemones, bet sporte gana būdinga. O M.Schumacheriui – kaip etiketė. Jis yra padaręs nemažai nešvarių momentų, kad pasiektų rezultatą“, – LRT.lt pasakoja pašnekovas.
Pirmo čempionų titulo su Italijos komanda Šumiui reikėjo laukti iki pat 2000 metų sezono – 1998 metais čempiono titulą tik sezono pabaigoje laimėjo „McLaren“ atstovavęs suomis Mika Hakkinenas. Jau kitas sezonas geriau vėl prasidėjo vokiečiui, tačiau jo viduryje patirta avarija ir lūžusi koja paliko svajas apie dar vieną čempionų titulą dar kitiems metams.
Įžengus į naują tūkstantmetį suomio ir vokiečio dvikovoje jau geriau sekėsi M.Schumacheriui, kuris pagaliau iškovojo pirmąjį titulą su Italijos komanda. Būtent tada ir prasidėjo jo ir „Ferrari“ dominavimas, kuris, anot A.Volungevičiaus, buvo nulemtas ne tik vokiečio, kaip lenktynininko, gebėjimų.
„Jis, pasitelkęs visus savo talentus, subūrė visus visų sričių geriausius specialistus dirbti jam. Ir tai nušlavė konkurenciją, nes maitinimą – žinias, pinigus, techninius sprendimus – jis paėmė iš savo konkurentų. Nenoriu nieko blogo pasakyti apie jį, nes jis buvo visa galva aukščiau savo eroje, tačiau mes nepamatėme kitų talentų, kuriuos nustūmė į šešėlį. Ne tik savo talentu, bet ir specialistų, kuriuos aplink save subūrė, pastangomis“, – teigė F-1 komentatorius.
Nenoriu nieko blogo pasakyti apie jį, nes jis buvo visa galva aukščiau savo eroje, tačiau mes nepamatėme kitų talentų, kuriuos nustūmė į šešėlį. Ne tik savo talentu, bet ir specialistų, kuriuos aplink save subūrė, pastangomis, – teigė F-1 komentatorius.
Daug ką sako ir tai, kad „Ferrari“ komandos pagrindą sudarė anksčiau pergales skynusios „Benetton“ šerdis – inžinieriai Rossas Brawnas bei Rory Byrne`as bei dar 11 kertinių čempioniško 1995 metų sezono herojų.
Susirinkęs viską, ką įmanoma geriausio, Šumis pradėjo iki pat 2004 metų sezono pabaigos trukusį dominavimą lenktynėse. Tiesa, 2003 metų sezonas buvo kur kas labiau nenuspėjamas, kai Kimi Raikkonenas čempionate pralaimėjo vos dviem taškais.
Po dėl bolido problemų nekonkurencingo sekančio sezono Šumis į lyderių gretas sugrįžo 2006 metais ir nuo pat sezono pradžios kovojo su titulą gynusiu Fernando Alonso – tik priešpaskutiniame etape sugedęs bolidas sudegino net menkiausias galimybes pakovoti dėl titulo.
Po šio sezono pasitraukęs iš F-1 į populiariausias pasaulyje lenktynes jis sugrįžo jau 2010 metais, kai sėdo prie „Mercedes“ vairo. Tiesa, tada lenktynininkas, anot pašnekovo, jau buvo kitoks.
„Vairavimo stilius nesikeitė, gal tik pasaulėžiūra – jis buvo labai pasikeitęs: labiau atsipalaidavęs, kur kas plačiau žiūrintis į gyvenimą, matantis lenktynes ir kaip prasmingą laiko leidimą su žmonėmis. Man asmeniškai, tai jis įdomesnis tada buvo. Jis neidavo už tos ribos, kad pasiektų tikslą bet kokia kaina. Bet tuo metu jis buvo kur kas vyresnis ir mažiau konkurencingas. Bet vairavimui tai mažai atsiliepė, nes patirtis kompensuoja tuos trūkumus, kurie atsiranda dėl amžiaus“, – įsitikinęs A.Volungevičius.
Šis karjeros tarpsnis vokiečiui nesiklostė taip pat gerai – 2010 metais užimta 9 vieta, 2011 – 8-a, o dar kitąmet – 13-oji. Įdomu, kad Šumį šioje komandoje pakeitė britas Lewisas Hamiltonas, kuris su tuo pačiu „Mercedes“ iškovojo jau keturis čempionų titulus, o pridėjęs dar vieną, laimėtą su „McLaren“, yra jau visai netoli legendinio vokiečio rekordo.
„Kad tuos rekordus gerintų, reikia suburti geriausius dalykus – tuo pačiu ir pinigus, kuriais būtų kompensuojami įvairūs techniniai tyrimai. „Mercedes“ investavo labai daug keičiantis variklių erai ir dabar skina tų investicijų rezultatus“, – LRT.lt teigia A.Volungevičius.
Tačiau, panašu, artimiausioje ateityje perspjauti buvusį varžovą lenktynių trasoje bus itin sudėtinga, mat Formulėje 1 komandų pajėgumas vis panašėja.
„Dabar net pats geriausias variklis artėja prie savo tobulumo viršūnės, tad tobulėti jau nebėra labai kur, o ateinančiais metais pajėgumai bus beveik lygūs. Tad turėti dominuojančią padėtį su tomis jėgainėmis, nes varikliais juos vadinti jau gana sudėtinga, nebus įmanoma ilgai. Ir L.Hamiltonui, kad ir koks talentingas jis yra, dominuojančią padėtį išlaikyti bus labai sunku“, – LRT.lt tvirtina pašnekovas.
Britas Šumį jau aplenkė skaičiuojant, kiek kartų sportininkai startavo iš pirmos pozicijos, – 83-68, tačiau jam gerokai trūksta skaičiuojant pergales – 73-91 ir čempionų titulus – 5-7. Tačiau vokiečiui dabar rūpi tikrai ne rekordai.
Įspūdingą karjerą turėjęs lenktynininkas vis dar bando atsistatyti po 2013-ų pabaigoje patirtos galvos traumos, kai slidinėdamas trenkėsi į uolą. Žiniasklaida apie dabartinę tuomet pusmečiui į komą nugrimzdusio vokiečio būklę žino labai mažai – tik tiek, kad M.Schumacheris, kuriam sausio 3 dieną sukaks 50 metų, gyvena prabangioje viloje Šveicarijoje ir yra prižiūrimas medikų, kurių išlaikymas kas savaitę kainuoja daugiau nei 50 tūkst. eurų.
Naujausi pranešimai apie po devyniais užraktais slepiamą buvusio sportininko būklę suteikia vilčių, kad jis galbūt kažkada gyvai galės pamatyti ir tuomet kalnuose tragišką incidentą mačiusio jo sūnaus 19-mečio Micko karjeros pokyčius.
„Jo sūnaus karjera stebima po padidinamuoju stiklu, nes jis labai didelį progresą padarė Formulėje 3. Tačiau progresas ten nepadaromas atsitiktinai, iš ko galima spręsti, kad labai panašus scenarijus kaip ir Michaelio atveju – konsoliduojamos pajėgos, kad tobulintų vairuotojo sugebėjimus, pritaikytų techniką jo sugebėjimams. Jei jo lenktynininko talentai yra tokio lygio, kaip manoma, didelė tikimybė, kad jis turės gana greitą karjerą kaip lenktynininkas“, – mano A.Volungevičius.
Anot pašnekovo, įmanoma, kad dar vienas Schumacherių giminės atstovų – be jo tėvo Michaelio ir dėdės, taip pat buvusio F-1 lenktynininko Ralfo, ateityje įžengs į stipriausią lenktynių areną.
„Labai gali būti, kad jis kažkada pasirodys ir Formulėje 1“, – neabejoja pašnekovas.
„Iš „Benetton“ pasiėmė viską, kas jam buvo įdomu. Tuos žmones, kurie vėliau sudarė „Ferrari“ šerdį. Jis buvo toks žmogus, maksimalistas, kuris norėjo visose sferose gauti po tą trupinėlį, o sukrovus krūvą jis galėtų imti pergales“, – LRT.lt pasakojo pašnekovas.
