Dar išvakarėse, analizuodamas kelio knygą, motociklo vairuotojas pastebėjo, kad lengva nebus.
„Pirmas ruožas kalnuose, tad smėlio kopų dar teks palaukti. Nusimato daug akmenų, liūčių išplautų nuošliaužų, skardžių, tad bus pavojinga. Pusę greičio ruožo kilsime į kalną, o kitą dalį – leisimės žemyn, tad didelių greičių, tikėtina, nebus“, – kalbėjo A.Gelažninkas.
Tačiau net ir ilgas pasiruošimas bei išsami kelio knygos analizė kauniečio neparuošė tam, kas laukė ankstyvą rytą. Sportininkai dar prietemoje, 7 val. ryte, išsirikiavo starte, o su pro pilkus debesis pradėjusiais lįsti pavieniais saulės spinduliais pasileido link pirmųjų trasos įkalnių.
Lenktynininkas pirmąjį greičio ruožą įveikė per 3 val. 26 min.
„Greičio ruožas buvo labai įvairus ir vaizdingas. Įvažiavau į kalnus, aukštus, šlapius, mačiau ir snieguotas viršūnes. Buvo šalta ir slidu, ypatingai paslidinėti teko molio sekcijose. Buvo labai stačių įkalnių bei nusileidimų, trasoje netrūko akmenų. Vienu momentu nuvažiavau ne tuo keliu ir mane užpuolė trys šunys – tai buvo neblogas signalas, kad ne ten pataikiau. Navigacija nebuvo labai lengva ir padariau klaidų, jos kainavo man bent 10-15 minučių. Taip pat praleidau vieną WP, reikėjo grįžti jo pasiimti. Rezultatų dar nežinau, bet manau, kad patekau į penketuką,“ – pasiekęs finišą, savo įspūdžiais dalijosi A.Gelažninkas.
Anot kauniečio, prieš atvykdamas į Taklamakano dykumą jis tikėjosi sudėtingų ruožų, bet kad ralis jau nuo pirmos trasos bus toks įtemptas – nemanė.
„Rytoj teks pravažiuoti daugiau nei 600 kilometrų. 150 kilometrus riedėsime į startą, tuomet lauks 182 kilometrų greičio ruožas. Trasa turėtų būti panaši, vėl kalnuota, akmenuota. Finišavus reikės pervažiuoti dar 288 kilometrus iki naujojo bivako – leidžiamės giliau į dykumą, tad greičiausiai netrukus jau ir smėlio trasose daugės“, – sakė A.Gelažninkas.