Hotano apylinkės tiesiog užburiančios savo grožiu – nors ralis ir vyksta pietinėje Taklamakano dykumos dalyje, horizontuose matosi stūksančios snieguotos Himalajų kalnų viršūnės. Tačiau kvapą gniaužiančiais vaizdais pasimėgauti nebūna laiko – ankstyvą rytą Arūnas Gelažninkas vėl vienas pirmųjų stojo prie starto linijos. Prieš startą, tarp sportininkų vyravo ypatingas susikaupimas – kai finišas kone pasiekiamas rankas, mažiausiai norisi patirti nesėkmę, prarasti brangaus laiko.
Organizatoriai nemelavo – 188 kilometrai buvo klastingi, sudėtingi, kupini aštrių kopų ir klampaus smėlio. A. Gelažninkas pastebėjo, kad diena buvo itin alinanti. „Labai pavargau, o jau ir ralio galas čia pat, tad kūnas tikrai pavargęs. Važiavosi ganėtinai neblogai, šiandien pavyko išvengti navigacijos klaidų, kritimų taip pat neturėjau, bet pavojingų momentų tikrai netrūko. Kopos labai stačios, aštrios, o ir smėlis kasdien vis klampesnis. Arčiau finišo buvo išdžiūvusi upės vaga, tai ji pasirodė kaip atgaiva,“ – finiše dienos nuotykius aptarė kaunietis.
Tiesa, nors lietuviui pravažiavimas klastinguoju smėliu klostėsi sklandžiai, taip pasisekė ne visiems. „Maždaug viduryje trasos pasivijau komandos kolegą, vietinį kiną, startavusį prieš mane ir kurį laiką važiavome kartu. Tačiau šis pagavo duobę ir krito, stipriai trenkėsi į kopą, susižeidė nosį, pasipylė kraujas. Iškart sustojau jam padėti, buvau kartu, kol kraujavimas šiek tiek apmažėjo ir sportininkas patikino, kad viskas gerai ir galiu važiuoti. Finišavau trečias, nuo antros vietos atsilikdamas vos 6 sekundėmis. Kai pagalvoji, gal jei būčiau trumpiau stoviniavęs ar greičiau ant motociklo atsisėdęs, galėjau būti ir pirmas,“ – svarstė A. Gelažninkas.
Tačiau situacija bendroje lentelėje nesikeičia ir lietuvis vis dar demonstruoja antrą geriausia laiką motociklų klasėje. Finalinės pozicijos paaiškės po rytojaus. Lenktynininkų laukia paskutinis 45 kilometrų greičio ruožas.
