Darius ir Aidas Biesevičiai bei Rimas Granskas yra tie žmonės, kurie kiekvieną vakarą gula po „Agrorodeo“ komandos automobiliu ir iki vėlyvos nakties ar net ankstyvo ryto pluša prie sportinio automobilio agregatų.
Kai komandos jau dėlioja mintis apie kitą dieną, analizuoja greičio ruožo kelio knygą ir ruošiasi naujai dienai, mechanikų darbas tik prasideda.
„Seat Leon Dakar“ kūrėjas Darius Biesevičius net neklaustas sako, kad prie sportinio automobilio darbo yra net ir tuomet, kai lenktynininkai savo kovinio žirgo trasoje neapgadina.
Anot mechaniko ir konstruktoriaus, sportinį automobilį kiekvieną dieną privaloma perrinkti, patikrinti visus mazgus ir pakeisti tam tikrus agregatus, kurie kelia nerimą ekipažui ar mechanikams.
Darius Biesevičius, autosporto pasaulyje žinomas pravarde Biesas, sutiko papasakoti apie tai, kaip laikosi Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno vairuojamas „Sear Leon Dakar“.
Turbina nenori pūsti ir įjungia avarinį režimą.
„Šiaip automobilio techninė būklė yra pakankamai gera, išskyrus tą vieną gedimą, kurio mes negalime pašalinti nuo pat pirmojo Dakaro greičio ruožo. Turbina nenori pūsti ir įjungia avarinį režimą. Būtent tai ir neleidžia važiuoti taip, kaip ekipažas gali ir nori.
Dabar eksperimentuojame. Dėsime kompiuterį, kuris neturi daugelio normalių funkcijų. Viskas atjungta. Jis mato tik tris pagrindinius daviklius. Taip bandysime apeiti problemą“, – kalba vienas geriausių mechanikų Lietuvoje Darius Biesevičius.
Anot mechaniko, daugiau jokių didelių techninių problemų „Seat Leon Dakar“ automobilyje nėra. Mechanikų brigada tiesiog keičia besidėvinčias dalis naujomis, kas yra visiškai normalu net ir kasdieniam automobiliui.
„Stabdžių trinkelės, šarnyrinės jungtys. Viskas normaliai, automobilis juk ne asfaltu važiuoja. Šiaip Vaidas mašinos nelaužo. Dalių resursas dar yra. Tikėjausi, kad turėsime daugiau atsarginių dalių.
Tačiau viska gerai, ekipažas galės pasportuoti. Pusašio problemą išsprendėme, tačiau dabar lūžo kitas pusašis. Daug šuolių, daug smūgių. Nors standartinės dalys ir japoniškos, bet jos neatlaiko.
Pas Benediktą ar Antaną yra sportiniai pusašiai, kokius šešis kartus brangesni. O čia standartiniai. Kažkada ir jiems ateina laikas nusisukti“, – kalba D.Biesevičius.
Pasak mechaniko, ekipažo automobilį prižiūrintys meistrai Dakaro lenktynėse apie komfortišką ir pilnavertį miegą gali pamiršti.
Čia svarbiausia paruošti kovinį bolidą rytojaus startui, o ar liks valanda, kita miegui, čia tėra mažiausias rūpestis.
„Šis Dakaras nėra iš lengvųjų. Gana vėlyvi mašinų atvažiavimai. Tada viskas nusikelia į naktį. Ankstyvi startai. Miegui čia vietos nėra. Net ir tie, kurie po greičio ruožo į bivaką atvyksta be problemų, miegoti anksčiau ketvirtos valandos ryto neina“, – Dakaro patirtimi dalijasi D.Biesevičius.
Kad mechanikų darbe nėra pateisinamų priežasčių ko nors nepadaryti, puikiai įrodo ir šių metų Dakaro lenktynių bivakas Chuchujaus mieste Argentinoje.
Čia mechanikai prie sportinio automobilio plušo smarkiai lyjant ir jų darbas buvo panašus į pasivartymą balose. Tačiau nepaisant gausių kritulių, savo srities specialistai darbą atliko nepriekaištingai.