„Ralio komiteto darbas remiasi tęstinumo ir duotų pažadų įgyvendinimo principais. Integravę puikiai pasiteisinusią rezultatų ir kitų duomenų sistemą į Lietuvos ralio čempionatą, einame toliau, siekdami įtvirtinti aiškiai suprantamą starto tvarką, pradėdami nuo Lietuvos ralio čempionato. Ilgą laiką rinkome duomenis, juos analizavome ir sukūrėme algoritmą, pagal kurį starto pozicijas bus galima skirti, remiantis objektyviais ir logiškais kriterijais“, - teigė LASF ralio komiteto pirmininkas Maris Simsonas.
Rezultatai ne visada atspindi realų lenktynininkų greitį. Kai kurių iš jų strategija yra važiuoti stabiliau ir rinkti taškus čempionate, kas sąlygoja konservatyvesnį tempą
Naujoji starto tvarkos sudarymo sistema Lietuvos ralio čempionate išties nėra naujiena kitose Baltijos šalyse. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje šis klausimas sprendžiamas apskaičiuojant koeficientus, kurie rodo konkretaus ekipažo demonstruojamą greitį. Trumpai tariant, tai yra vidurkis, apskaičiuotas sudėjus kiekvieno ekipažo atsilikimą arba pirmavimą prieš tame etape greičiausią tarptautinės N4 klasės automobilį.
„Iki šiol Lietuvoje buvo taikoma starto tvarkos sudarymo metodika, remiantis rezultatais čempionate, kuomet daugiau taškų turintys ekipažai startuodavo priekyje. Tačiau tai yra ydinga metodika, visų pirma todėl, kad rezultatai ne visada atspindi realų lenktynininkų greitį. Kai kurių iš jų strategija yra važiuoti stabiliau ir rinkti taškus čempionate, kas sąlygoja konservatyvesnį tempą. Tuo tarpu yra tokių, kurie važiuoja ties galimybių riba, bet kartais taškų surenka mažiau. Taip atsitinka todėl, kad juos paveda technika arba jie dažniau patiria incidentų“, - sakė ralio komiteto narys Mantas Babenskas.
Ralio komiteto nario teigimu, nors bus remiamasi elektroninės sistemos suskaičiuotais koeficientais, tačiau Lietuvoje jie bus papildomai perskaičiuojami dėl vienos paprastos priežasties.
„Tiems, kam įdomu sužinoti daugiau, galiu papasakoti apie papildomo mūsų algoritmo naudą. Išties aklai pritaikyti latviškos sistemos negalima, nes ji dar turi daug spręstinų klausimų. Pavyzdžiui, nors atskaitos taškas yra greičiausias N4 automobilis, kuris griežtai apribotas tarptautinių techninių reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog juos vairuoja skirtingi žmonės. Ypač tai išryškėja, jei kuriame nors čempionato etape dalyvauja labai greitas lenktynininkas, tuo tarpu, kituose etapuose greičiausių sportininkų tempas yra žemesnis. Latviškoje sistemoje to nėra įvertinta, todėl skirtinguose etapuose koeficientai ženkliai skiriasi, o lenktyniavusių prieš neįprastai greitą ekipažą koeficientai pablogėja, palyginus su tas lenktynes praleidusiais. Dėl to ralio komitetas papildomai nusprendė „prisirišti“ prie to paties ekipažo, kuris demonstruoja stabilų tempą visame čempionate, tačiau nebūtinai būna pats greičiausias“, - sistemos subtilybes apibendrino M. Babenskas.
Naujoji sistema pilnai pritaikyta artėjančiame penktajame Lietuvos ralio čempionato etape: „300 Lakes Rally“, vyksiančiame rugpjūčio 12-13 dienomis.
LASF ralio komitetas yra institucija, atsakinga už ralio sporto šakos vystymo strategiją Lietuvoje. Suburtas iš įvairių sričių specialistų, komitetas yra savanoriška visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija. Nuo 2015 metų pavasario LASF ralio komiteto pirmininko pareigas eina Maris Simsonas. Komitetą taip pat sudaro Mantas Babenskas, Aleksandras Dainys, Dainius Sviderskis ir Ramūnas Šaučikovas.
