Kaskart ralio organizatoriams paskelbus kokia eilės tvarka ekipažai pajudės į greičio ruožus, neišvengiamai kyla debatų bangas kodėl ji būtent tokia? Kaip šis rebusas narpliojamas aiškina „Rally Žemaitija 2022“ varžybų vadovas Donatas Liesis.
„Ralio pasaulyje egzistuoja keletas starto numerių dalybos sistemų ar jų derinių – nuo to, kokie rezultatai fiksuojami kvalifikaciniame greičio ruože iki taškų, surinktų ankstesnių lenktynių sezonų metu, vertinimo. Kai kuriuose čempionatuose sudaromi prioritetą turinčių ekipažų sąrašai, kai kur bandoma prieš kiekvienas varžybas įvertinti sportininkų greičio indeksą. Faktas, kad nei viena sistema nėra tobula, sugebanti atsakyti į visus klausimus ir išrikiuoti lenktynininkus nuo greičiausio iki lėčiausio, kad trasoje jie vieni kitiems nesukurtų papildomų problemų ir nepadidintų incidentų rizikos“, – dėsto D. Liesis.
Lietuvoje pastaraisiais metais aukščiausius starto numerius gauna geriausią greičio indeksą atsivežantys ekipažai. T. y. įvertinus visų ankstesnių sezonų varžybų metu fiksuotą vidutinį greitį ir
„minusavus“ atvejus, kai tempas trasoje krisdavo dėl kokio nors techninio gedimo.
Tačiau „Rally Žemaitija 2022“ varžybų vadovas pripažįsta, kad tai irgi nėra visiškai teisingas principas, nes pirmas starto numeris reiškia, kad žvyriniame greičio ruože lyderis turės „valyti“ trajektoriją lėtesniems varžovams ir neišvengiamai turės važiuoti prastesnėmis sąlygomis. Neatsitiktinai optimalia starto pozicija, priklausoma nuo konkrečių trasų dangos ypatumų, laikoma 4 – 8 vieta, kai ant kelio paviršiaus nebelieka smulkių, sukibimą su padangomis mažinančių, akmenukų, tačiau dar nėra išrausiamos provėžos.
Bandymai apskaičiuoti kiekvieno ekipažo greičio indeksą ne visuomet atspindi realią padėtį dar ir todėl, kad sportininkai, siekdami norimos starto pozicijos, patys dažnai griebiasi įvairių taktinių gudrybių, o tiksliai įvertinti absoliučiai visas su galutiniu rezultatu susijusius niuansus, praktiškai yra neįmanoma. Tiesiog nėra idealios tokios analizės metodikos ir galimybių surinkti visą greičio indekso reikšmei svarbią informaciją.
„Vienas tokios sistemos netobulumo pavyzdžių: Karolis Raišys prieš keletą sezonų buvo greitesnis nei Justas Tamašauskas, tačiau gaudavo prastesnę starto poziciją, nes viename žiemos ralio greičio ruože porai minučių buvo įstrigęs pusnyje. To pakako, kad jo greičio indeksas formaliai būtų prastesnis bene dvejus metus. Teoriškai geresnė yra čempionato taškų skaičiavimo ir prioritetinių ekipažų sąrašų sistema, bet ji komplikuoja ralio naujokų ar iš kaimyninių šalių su galinga technika atvykstančių ekipažų galimybes kautis dėl nugalėtojų titulo. Beje, net tituluočiausias visų laikų ralio pilotas Sebastianas Loebas, po keleto metų pertraukos nuvykęs į lenktynes Monte Carle, gavo berods 16 startinį numerį, todėl pirmąją varžybų dieną kiekviename greičio ruože turėdavo lenkti bent du konkurentus“, – pastebi D. Liesis.
Kvalifikacinių lenktynių ir rezultatų iš specialaus testinio greičio ruožo sistema ralio starto pozicijų dalybose taip pat su didele paklaida, nes techninėse sporto šakose kiekviena smulkmena – pusiaukelėje nusimontavusi padanga ar nusimovusi kokia nors tarpinio aušintuvo žarnelė – tempą koreguoja dramatiškai. T. y. norint starto rikiuotę sudaryti būtent tokiais principais, reiktų itin atidžiai paruošti taisykles, kas, kokia tvarka, kiek kartų siekia geriausio laiko kvalifikaciniame greičio ruože ir kurie važiavimai laikomi įskaitiniais.
„Rally Žemaitija 2022“ testinis greičio ruožas buvo atviras visiems norintiems lenktynių dalyviams nuo 9 iki 11 val. Jame pasirodė ne visi favoritais laikomi ekipažai, bet iš startavusių geriausią tempą fiksavo svečiai iš Švedijos T. Kristensson ir A. Johansson su „Hyundai 120 R“. Antri buvo G. Notkus su D. Strižanu („Škoda Fabia R5“), o treti – ekipažas iš Lenkijos G. Gryzb su A. Binieda („Škoda Fabia Rally2 evo“). Ar jie ir diktuos varžybų greičio madas bus aišku jau penktadienį vakare. Pirmojo greičio ruožo startas 17:45 val.
