Antanas Juknevičius: dabartinis Dakaras yra gryna komercija

Dakaro vilku vadinamas lenktyninkas Antanas Juknevičius, su šturmanu Dariumi Vaičiuliu viešėdami 15min studijoje, prabilo apie mažai kam žinomą pavojų: ne visi į Pietų Ameriką išplaukę lenktynių bolidai gali startuoti anapus Atlanto.

Į Argentiną lietuviai išskrenda gruodžio 26 d., 14 val. Nes per tris dienas nuo gruodžio 27 d. jie privalo pasiimti savo automobilį „Overdrive Hilux“ iš uždaro parko uoste.

Automobiliai sugadinami uoste

Tačiau štai čia ir gali paaiškėti liūdniausias faktas.

Automobilius į laivą įvairuoja svetimi žmonės...

„Automobilius į laivą įvairuoja svetimi žmonės. Ir išvaro, jiems atplaukus. Mes net nežinome, kas jie. Tiesiog Prancūzijoje, Le Havro uoste, suvarome automobilius į didelę teritoriją ir juos ten paliekame. Organizatoriai deklaruoja, kad žmonės, kuriems perduodame automobilius, yra profesionalai – buvę lenktynininkai.

Bet kiekvienais metais mes suprantame, kad suvaryti tokį kiekį automobilių nėra paprasta: jų nepašildo, neaišku, kaip junginėja bėgius. Tad kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kad, atsiimdami automobilius Pietų Amerikoje, lenktynininkai stveriasi už galvos: subyrėjusios pavarų dėžės arba rimtos problemos su varikliais“, – dalijasi nuogąstavimais Antanas.

Pasak jo, jei šaltam sportiniam varikliui staigiai duosi „kokso“, gali nutikti pačių blogiausių dalykų. Taip Antanui jau buvo nutikę prieš penkerius metus, kai jis į Dakarą vyko su Astanos komanda:

„Variklis sugadintas būtent išvarant automobilį iš laivo. Ir neaišku, kas tai padarė“.

VIDEO: 15min studijoje – Dakaro lenktynininkas Antanas Juknevičius su šturmanu Dariumi Vaičiuliu

Dakaras tampa gryna komercija

Antanas ne kartą yra sakęs, kad lenktynės, kurios vykdavo Afrikos smėlynuose ir tos, kurios dabar vyksta Pietų Amerikoje, labai skiriasi ne tik savo trasomis (dabar daugiau klasikinių trasų, o ne smėlynų), bet ir atmosfera. Anksčiau visi lenktynininkai buvo draugiškesni. Dabar labiau vyrauja komercija:

„2003 m. važiavome su už 5 tūkst. dolerių pirkta 1997 m. „Toyota Land Cruiser“ ir buvome visiški avantiūristai. Išvažiavome be jokios techninės pagalbos. Neturėjome nė vieno lydinčio automobilio, nė vieno mechaniko. Tada mums labai daug kas padėjo. Tai yra stebuklas. Be pagalbos nebūtume finišavę.

Jei šaltam sportiniam varikliui staigiai duosi „kokso“, gali nutikti pačių blogiausių dalykų.

Šių laikų Dakare su tokiu biudžetu važiuoti būtų neįmanoma. Nes dabar yra gryna komercija.

Įsivaizduokite, kai 1995 m. Dakare sugalvojo motociklu startuoti daugkartinis ralio čempionas Romualdas Beresnevičius, jis paskambino organizatoriams, pasakė, kad iš Lietuvos ir kad nori važiuoti. Tai net išgirdo pasiūlymą, kad jam padės rasti rėmėjus. Ir padėjo.

Dabar tai pamirškite, nes organizatoriai kiekviename žingsnyje žiūri, kaip iš tavęs paimti pinigus: už kiekvieną pajudėjimą, net už bevielį internetą.

Į automobilių sportą atėjo dideli pinigai, kurie reikalauja ir didelės grąžos. Todėl kiekvienas žiūri tik, kaip pasiekti savo rezultato. Todėl tų šiltų ir nuoširdžių santykių, kurie buvo dar iki 2004 m., nebeliko. Renginys – visiškai komercinis“.

Ar dėl to Antanas dažnai mesteli, kad organizatoriai pataikauja gamyklinėms, turtingesnėms komandoms?

Visi nuo 20-tos vietos iki galo tėra masuotė scenoje, kuri reikalinga tik tam, kad susimokėtų pinigėlius ir liktų fone.

„Dakarui reikalingi visi. Bet reikia suprasti, kad lyderiai ir tos didžiosios komandos reikalingos dėl šou.

Aišku, jos pritraukia ir nemažus pinigus. Visi kiti (nuo 20-tos vietos iki galo) tėra masuotė scenoje, kuri reikalinga tik tam, kad susimokėtų pinigėlius ir liktų fone. Jei toks sugedo, tai tegul greičiau tik iškrenta. Taigi vieni reikalingi, kad darytų šou ir pritrauktų pasaulio dėmesį, o kiti – kad suneštų kapeikas“.

Ar įmanoma užgesinti degantį automobilį

Daugeliui Dakaro gerbėjų ilgam įstringa lenktynininkus ištikusios nelaimės. Avarijos, stogai ir net gaisrai. Štai 2014 m. portugalą motociklininką Paulo Goncalvesą ištiko baisi nelaimė: degantį motociklą jis desperatiškai bandė gesinti ir smėliu. Bet veltui. Niekas jam nepadėjo ir iš šalies. O kas nutiktų, jei užsidegtų automobilis? Ar jį būtų galima užgesinti, ar kas nors padėtų?

„Ko gero ne. Yra buvę atvejų, kad užsidega ratas ir automobilis sudega per 4-5 minutes. Kai taip nutiko Astanos komandai, jos pilotai nespėjo net daiktų pasiimti.

Turint omeny, kad už pilotų nugaros yra 500 l aviacinio kuro, apie gesinimą nėra kada galvoti, reikia bėgti kuo greičiau į šalį, nešti kudašių. Žinoma, jei tai prasidėtų kažkur automobilio priekyje, gal ir pakaktų masę atjungti. Bet kaip rodo praktika, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl rimtų problemų degalų sistemoje. Tad vilties išgelbėti automobilį – nedaug“, – atviravo Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis