„Nesu ralistas ir visi tą žino. Kažkada važiavau ralyje, bet tos disciplinos aš nekultyvuoju taip, kaip tą daro Vaidotas Žala ar Benediktas Vanagas“, – pabrėžė A.Juknevičius, po 8 greičio ruožo finišo Tupisos mieste, Bolivijoje, kalbėdamasis su Žilvinu Pekarsku, 15min Gazas žurnalistu.
Visgi „Craft Bearings“ komandos pilotas akcentavo, kad, nepaisant to, jog savęs nelaiko ralistu, važiuoti jis vis tiek gali užtektinai greitai. Tik sudėtingose atkarpose sumažina tempą, kad važiuoti būtų saugu.
„Visos mašinos suplėšytos, pas visus nėra sparnų, šonų, priekių, lempų. O laikas beveik tas pats, kaip mūsų, ar net už mūsų jie. Tai ir išeina taip, kad geriau numesti 5 proc. greičio, tačiau mašiną išsaugoti sveiką“, – pabrėžė lenktynininkas.
Netikėtai liūtims pavertus bivaką Tupisos mieste visišku purvynu, po 8-ojo greičio ruožo lenktynininkai buvo nukreipti į Saltos miestą, ir 9-asis greičio ruožas, kurį buvo numatyta įveikti pirmadienį, atšauktas. Tačiau laisvadienis džiaugsmo „Craft Bearings“ ekipažui nekėlė.
„Mums tos visos poilsio dienos nenaudingos. Ir pernai jos viską sugadino. Nes kuo daugiau lenktynių dienų, tuo daugiau mes turime šansų atsigroti ir įlįsti aukščiau. O kiekviena laisva diena mums mažina galimybę priartėti prie 15 ar net 10 vietos bendroje įskaitoje“, – aiškino A.Juknevičius.
Jis pripažino, kad ir jų ekipažui gali kas nors nutikti, tačiau kol kas, anot lenktynininko, turint patirties, žinant, kaip važiuoti, ir suvokiant sau tinkamą maratono tempą bei turint atsarginių dalių, laisvadienių tikrai nereikia.
„Mums būtų gerai, jei tą maratoną pratęstų. Mes galėtume ir kitą etapą pravažiuoti be mechanikų“, – juokėsi Darius Vaičiulis, komandos šturmanas.
Miega paskutinius dvejus metus
Legendinė A.Juknevičiaus frazė, nuskambėjusi per tarptautinius žiniasklaidos kanalus, apie Dakarą, yra tokia: „No sleep, no eat, just Dakar“ (jokio miego, jokio maisto, tik Dakaras – red.). Pastaroji buvo pasakyta prieš 3–4 metus, kai, kaip sako lenktynininkas, jam teko vairuoti kur kas prastesnius automobilius nei dabartinis.
„Dvejus metus jau miegame, nuo tada, kai turime gerą mašiną. Tada važiavome su tokiomis mašinomis, kad iki finišo atvažiuoti būdavo iššūkis“, – neslėpė lenktynininkas.
Legendinę frazę jam teko ištarti tuomet, kai prieš kelerius metus iki finišo prie pat bivako jiedu su tuomečiu šturmanu nusileido apie 5 valandą ryto. Tąkart, pamena jis, žiniasklaida laukė grįžtančio ispano, pravardžiuojamo „El Matador“, Carloso Sainzo.
„Pamatė mus, apšvietė prožektoriais, per langą įkišo kameras, sako, ką mes galime pasakyti. O mes tokie – pažaliavę, pajuodavę, mašiną kone atnešę iki finišo. Tada ir pasakiau tą frazę, o jau kitą dieną bivake ir visur ją suko per visus ekranus“, – juokėsi prisiminęs A.Juknevičius.
