„Žalvario“ komandos ekipažas finišavo 53-ias ir aplenkė apie 20 varžovų, nors buvo nieko nematyti ir važiuojančius priekyje reikėjo tiesiog atakuoti, kad šie trauktųsi iš kelio.
„Greičio ruožas buvo labai „greitas“ ir techniškas, tik jame – labai daug dulkių. Dulkės vietomis taip laikosi, kad esi priverstas sustoti. Įvažiuoji į kokį koridorių tarp medžių ir kali per stabdžius, nes pasijunti tarsi aklas. Daug ekipažų į griovius išsilakstė, o mes stengėmės nerizikuoti, nors fiziškai aplenkėme kokių 20 automobilių. Privažiuoji, „sėdi“ ant galo ir atakuoji. Dar – žiūri, kur įlįsti. Tai – labai rizikingas lenkimas“, – sakė A.Juknevičius.
„Važiavome traukiniu, nes trasos keliukai – labai siauri“, – juokėsi E.Duoba.
Priešpaskutiniame Dakaro etape lietuvių „Mebar“ vėl grįžo sveikas. Nuo pat ralio pradžios besiožiuojantis automobilis šįsyk jokių isterijų nebekėlė.
Nors Dakaro finišas – jau visai arti, paskutinės ralio dienos – ne mažiau pavojingos nei ankstesnės. Penktadienį lenktynininkai įveikė greičio ruožo 298 kilometrus, tačiau iš viso jiems teko važiuoti 1024 km iš Termas Rio Hondo į Rosarijų. Tai – ilgiausias atstumas, kokį šiemečiame ralyje teko įveikti jo dalyviams.
Iš Rosarijaus iki Buenos Airių šeštadienį liko vos 393 km, iš kurių 174 km – greičio ruožas. Šie kilometrai – ne mažiau pavojingi, nes kasmet pasitaiko lenktynininkų, kurie iš Dakaro pasitraukia prieš pat finišą.
Nemažai ekipažų jau žaidžia taktinius žaidimus: lyderiai dažnai traukiasi iš kelio, nes nenori rizikuoti, esantieji žemiau dar tikisi pagerinti poziciją.
„Mes nerizikuosime, – žadėjo A.Juknevičius. – Seniai aišku, kad Dakaro nelaimėsime, todėl jokio skirtumo, būti pozicija aukščiau ar žemiau“.
„Žalvario“ ekipažas dabar yra 60-tas tarp lenktynes dar tęsiančių 68. Sausio 4 dieną Buenos Airėse prie Dakaro starto linijos stojo 137 automobilių ekipažai.