Žinoma, be jokios abejonės, maksimalus greitis ir akceleracija „Formulėje 1“ yra labai svarbūs rodikliai. Tačiau kur kas svarbiau išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį važiuojant posūkiuose. Būtent dėl to F1 yra ir aerodinamikos inžinierių varžybos, o automobiliai generuoja milžinišką prispaudžiamąją jėgą, leidžiančią posūkius įveikti greičiau. Tai iš esmės reiškia, kad F1 automobiliai nėra labai aptakūs – jie orą naudoja sukibimui, o ne pjauna per jį kaip koks „Tesla Model S“ ar „Citroën DS“.
Labai didelis maksimalus greitis „Formulėje 1“ nėra kritiškai svarbus – ilgas tiesiąsias turi vos kelios trasos. Ten, kur dideliu greičiu įveikiamų posūkių yra mažiau, o tiesiųjų – daugiau, F1 bolidai naudoja mažesnius ir aptakesnius aerodinaminius elementus, kurie nesukuria tokios didelės prispaudžiamosios jėgos, bet leidžia pasiekti didesnį greitį.
Taigi, trumpai tariant, F1 konstruktoriai nesistengia sukurti automobilių, kurie išvystytų absoliučiai didžiausią įmanomą greitį. Jie siekia, kad jų automobiliai visų lenktynių metu išlaikytų maksimalų vidutinį greitį, todėl naudojami aerodinaminiai elementai, leidžiantys greičiau važiuoti posūkiuose.
Greičio rekordas „Formulėje 1“
Specialiai maksimalaus greičio bandymui paruoštas „Formulės 1“ bolidas galėtų viršyti 400 km/val. greitį – teoriškai tikriausiai pavyktų pasiekti ir visus 410-420 km/val. Aišku, tik jei tam pakaktų vietos ir komanda atkakliai siektų šio tikslo. Kol kas to niekas nėra padaręs, bet „Honda“ savo 2006-ųjų sezono bolidą RA106 išbandė garsiosiose Bonevilio druskų lygumose. Stipriai modifikuotas ir ne toks sparnuotas F1 automobilis ten pasiekė 397,36 km/val. greitį. Tiesa, sąlygos nebuvo idealios, o „Honda“ labai užsispyrusiai 400 km/val. žymos ir nesiekė.
Lenktynių metu pasiekto maksimalaus greičio rekordas dabar priklauso suomiui Valtteri Bottui, kuris 2016 metais su „Williams“ bolidu Meksikoje pasiekė 372,5 km/val. greitį. 1,3 km ilgio tiesioji ir oro sąlygos Hermanos Rodrigues trasoje pasirodė puikiai tinkamos milžiniškam greičiui – kitas „Williams“ pilotas Felipe Massa bei Sergio Perez su „Force India“ tuomet irgi viršijo 370 km/val. greitį. Tais metais „Williams“ bolidai tiesiosiose buvo itin pajėgūs – Azerbaidžane kvalifikacijoje Bottas pasiekė 378 km/val. greitį, bet tai – neoficialus rekordas.
Taigi maždaug 370 km/val. – kas, neskaitant traukos lenktynių bolidų, lenktyniauja greičiau? Na, JAV besivaržantys „IndyCar“ bolidai dažnai važiuoja ovaliose trasose, kur naudoja žemesnės prispaudžiamosios jėgos konfigūraciją. Ten jie yra aptakesni ir gali pasiekti 380 km/val. greitį.
NASCAR automobiliai yra lėtesni, jei taip galima apibūdinti 320 km/val. greitį. Tuo tarpu 1988-ųjų „Le Mano“ 24 valandų lenktynėse „WM P88-Peugeot“ bolidas išvystė 405 km/val. greitį. Tačiau tai buvo laikoma saugumo problema ir ta tiesioji vėliau buvo sutrumpinta.
